Gyliu vis dar atsiliekame

Klaipėdos uostas neatrodo blogai. Jis sugebėjo priimti vieną iš didžiausių pasaulio konteinerinių laivų – 400 metrų ilgio „MSC Ingy“.

Baltijos jūroje tokius laivus iki šiol, be Klaipėdos, yra priėmę tik Danijos Orhuso ir Lenkijos Gdansko konteinerių terminalai.

Tačiau Klaipėdos uosto kol kas nereikėtų pernelyg sureikšminti. Pagal gylius jis dar vis atsilieka nuo nemažos dalies Baltijos uostų. Didesni gyliai nei Klaipėdoje yra ir kai kuriuose Latvijos, ir Estijos, ir Baltijos jūros regiono Rusijos uostuose, ir Švedijos, Danijos, Lenkijos uostuose.

Šiuo metu Klaipėdos uoste galima didžiausia įplaukusio laivo grimzlė yra, regis, 13,8 metro ir tai tik prie kelių Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinių.

Norai: Geteborgas siekia išlikti pagrindiniu Švedijos uostu. / Vidmanto Matučio nuotr.

Klaipėdoje yra didžiulis noras pagilinti uostą iki 17 metrų. Tai bus galima padaryti tik sutvarkius uosto vartus.

Šiandien jau parengti uosto gilinimo dokumentai, bet dar nėra tikslios datos, kada galėtų būti pradėtas uosto gilinimas iki 17 metrų šiaurinėje jo dalyje. 2023 m. iki 17 metrų tikimasi pagilinti šiaurinės uosto dalies laivybos kanalą. Paskelbtas konkursas ir iki 15,5 metro gilinti centrinę bei pietinę uosto dalis.

Orientyras – dar didesni laivai

Jau aiški data, kada Baltijos jūros giliavandenių uostų gretą 2026 m. papildys Švedijos Geteborgo uostas.

Jis, planuojama, gali būti pats giliausias regiono uostas. Kaip tik šiomis dienomis paskelbta, kad Geteborgo uostas bus gilinamas. Dabar jis priima laivus iki 13,5 metro grimzlės. Po gilinimo jis galės priimti laivus iki 17,5 metro grimzlės. Tai būtų maždaug 430 metrų ilgio laivai.

Vieta: bus gilinamas Geteborgo uosto laivybos kanalas. / Vidmanto Matučio nuotr.

Kad priimtų laivus su 17,5 metro grimzle, Geteborgo uostas, įvertinus klirensą, turės būti pagilintas iki 18,5 ar net 19 metrų.

Baltijos jūroje tokio gylio uostų nėra, nes dėl ribotų Danijos Belto ir Eresundo sąsiaurių gylių į Baltiją gali įplaukti laivai iki 16,5 metro grimzlės.

Geteborgui tai neaktualu, nes jis yra prie Kategato ir Skagerako sąsiaurių, kurie gilūs.

Todėl jis ir galės būti gilinamas gerokai labiau nei kiti Baltijos jūros uostai. Panašioje padėtyje yra ir Danijos Orhuso uostas, kuris yra prie Kategato.

Tai yra lenktynės

Geteborgo uostas gilinamas pagal „Skandia Gataway“ projektą, bet ne už ES lėšas, o už Švedijos jūrų, Švedijos transporto administracijos ir Geteborgo miesto tarybos skirtas lėšas. Geteborgo miestas skyrė beveik 118 mln., skaičiuojant eurais. Toks sprendimas priimtas visai neseniai – šiemet rugsėjo 10 d.

Projektas: laivybos kanalo į Geteborgo uostą gilinimo planas. / Portofgothenburg.com nuotr.

Bendra Geteborgo uosto gilinimo projekto vertė yra per 240 mln. eurų. Gilinant šį uostą, teks sutvirtinti krantines, iškasti apie 12 mln. kubinių metrų grunto.

Švedijos transporto administracija skelbia, kad kiekviena investuota krona atneš keturias kronas. Įvertinta ir tai, kad projekto atsipirkimo laikotarpis itin patrauklus – tik 15 metų.

Šiuo metu į Geteborgo uostą gali įplaukti didžiausi pasaulio laivai, tačiau tik pusiau pakrauti.

Galimybės: Geteborgo uosto kranai gali krauti ir gerokai didesnius laivus. / Vidmanto Matučio nuotr.

„Tai yra lenktynės, kuriose turime neatsilikti, jei norime išlaikyti savo, kaip pagrindinio tarptautinio uosto, poziciją, čia, Švedijoje“, – teigė Geteborgo uosto administracijos vadovas Elviras Dzanicas.

Jo žodžiai reiškia, kad Geteborgo uostas nesirengia konkuruoti su kitais Baltijos uostais, nes visai kiti krovinių srautai. Pagrindinis jo konkurentas, nors ir neįvardytas, yra prie Stokholmo atsiradęs naujas giliavandenis Norviko uostas.