Šimtus tūkstančių litų į renovaciją investavę gyventojai negali būti tikri, kad po dešimtmečio vėl neteks ieškoti pinigų namo remontui. Nesandarūs langai, varvantis stogas, pelijančios sienos – tokios problemos iškyla, praėjus kuriam laikui po modernizacijos.

Teko perdažyti fasadą

Debreceno gatvės 31 namas renovuotas buvo beveik prieš trylika metų. Pastatas buvo atnaujintas iš pagrindų – modernizuota šildymo sistema, apšiltintos sienos, stogas, rūsiai, pakeisti butų langai.

Tačiau per daugiau nei dešimtmetį iškilo rūpesčių. Anot namo bendrijos „Lelija“ pirmininko Rimanto Miciaus, daugiausia problemų kyla dėl langų. Jie susidėvėjo ir tapo nesandarūs.

„Renovuojant namą, dalis gyventojų pasikeitė ir langus. Tačiau jie nėra tobuli. Tais laikais niekas negamino gerų langų. Dabar žmonės skundžiasi, kad per juos eina šaltis“, – teigė pirmininkas.

Prieš keletą metų jau teko perdažyti ir namo fasadą. Šie darbai atsiėjo apie 48 tūkst. litų. R.Micius spėjo, kad buvo nelabai kokybiški dažai.

„Garantija buvo suteikta penkeriems metams, tai tiek ir atlaikė. Vėliau sienos apsinešė. Namas yra prie gatvės, daug dulkių. Šalia augantys medžiai taip pat prisidėjo. Negražiai atrodė sienos. Teko perdažyti“, – prisiminė R.Micius.

Pradėjo varvėti stogas

Bėdų kilo ir prieš beveik septynerius metus dalinai renovuotame Debreceno gatvės 10 name. Jame modernizuota šildymo sistema, vamzdynai, suremontuotas stogas. Neapšiltintos tik sienos.

Namo bendrijos „Brigantina“ pirmininkas Valentinas Tuska pasakojo, kad rūpesčių kilo dėl stogo remonto, kuris baigtas prieš dvylika metų.

„Stoge atsirado skylė, pro ją pradėjo varvėti. Matyt, statybininkai kelias plytas nusuko. Rengėme konkursą, išsirinkome rangovus, kas galėjo pagalvoti, kad jie aplaidžiai dirbs. Prie kiekvieno statybininko nepastovėsi ir nepažiūrėsi, ką jis daro. Nėra tiek pajėgų“, – spėjo V.Tuska.

Kitų namų gyventojai skundžiasi ir po renovacijos pradėjusiomis pelyti sienomis. Tačiau specialistai aiškina, kad dėl to kalti jie patys, nes per retai vėdina patalpas arba per mažai šildosi.

Dauguma skundų pagrįsti

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, per pastaruosius trejus metus Klaipėdoje buvo trys teisminiai ginčai tarp bendrijų ir renovaciją atlikusių įmonių.

Nesutarimų priežastis – atsiskaitymas už darbus. Rangovai kreipėsi į teismą dėl bendrijų nesumokėtų pinigų. Pastarosios motyvavo, kad jų iš dalies netenkina atliktų darbų kokybė.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra oficialių skundų dėl darbų kokybės nebuvo sulaukusi.

Tačiau pasipiktinusių gyventojų pasitaiko. Agentūros Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus specialistė Inga Šostakienė teigė, kad daugiausia žmonės iš renovuotų namų skundžiasi dėl prastos situacijos butuose.

Piktinamasi bloga ventiliacija, prastai šylančiais radiatoriais, netinkamai sumontuotais langais ar įstiklintais balkonais.

„Vis dėlto daugiausia nusiskundimų gauname renovacijos metu. Piktinamasi ir dėl atliekamų darbų kultūros: šiukšlių, dulkių, triukšmo. Dauguma nusiskundimų yra pagrįsti“, – įžvelgė I.Šostakienė.

Griežtins darbų kontrolę

Skundų dėl renovacijos darbų kokybės sulaukia ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Jo vedėja Lilija Misiulienė teigė, kad tokių nusiskundimų nėra daug, palyginti su bendru jų skaičiumi, tačiau atkreipė dėmesį, kad nėra daug ir renovuojamų namų.

„Šiemet renovacijos darbams skirsime daugiau dėmesio. Griežtinsime kontrolę – organizuosime planinius patikrinimus“, – tvirtino L.Misiulienė.

Džiugina mažos sąskaitos

Su problemomis susidūrę vienų seniausiai renovuotų namų pirmininkai pabrėžė, kad gyventojai dėl atliktų darbų ir investicijų nesigaili. Pagrindinė priežastis – kur kas mažesnės sąskaitos už šildymą.

„Reikia suprasti, kad nieko nėra amžino. Gal statybininkai, rekonstravę mūsų namą, ir naudojo pigesnes medžiagas, tačiau viskas padaryta neblogai“, – pabrėžė R.Micius.

Gyventojai jau yra išsimokėję už renovaciją. R.Micius teigia, kad investicijos per trylika metų atsipirko su kaupu.

„Šilumos sutaupoma akivaizdžiai. Vieniems gyventojams renovacija atsipirko daugiau, kitiems – mažiau. Viskas priklauso nuo to, kaip šiltai patinka gyventi“, – pridūrė R.Micius.

Vidutiniškai būsto kvadratinio metro ploto apšildymas Debreceno gatvės 31 name kainuoja apie 2,45 lito. Iš viso praėjusio šildymo sezono metu R.Micius, kuris gyvena 48 kv. metrų ploto bute, už šilumą, įskaitant sąskaitų aptarnavimą, sumokėjo, 620 litų.

„Kai gauni 100 litų dydžio sąskaitą už šildymą, renovacija tikrai nėra baisu“, – pabrėžė pirmininkas.

Debreceno gatvės 10 name būsto kvadratinio metro ploto apšildymas vidutiniškai kainuoja apie 1,80 lito. Gruodį už patalpų šildymą trijų kambarių buto gyventojai turėjo sumokėti apie 150 litų.

„Šildymo sistemos renovacija gerai tuo, kad kiekvienas butas gali pasireguliuoti, kaip šiltai nori gyventi, pataupyti. Renovacija atsipirko“, – dėstė V.Tuska.

Pasak I.Šostakienės, renovacija gyventojams šilumą padės taupyti visą likusį pastato gyvavimo laiką. Kompleksiškai atnaujinus namą sutaupoma apie 50 proc. šilumos. Atskirais atvejais – iki 70 proc.

Darbai vėl brangsta

Vieno seniausiai visiškai renovuoto namo bendrijos pirmininkas R.Micius neslepia, kad pastato modernizacija gyventojams atsiėjo apie 500 tūkst. litų. Iš valstybės gauta paramos ir lengvatų per 260 tūkst. litų.

„Tuo metu valstybės parama renovacijai siekė 30 proc. darbų kainos, bet ne daugiau nei 50 litų kvadratiniam metrui. Langus dėjomės be jokios paramos. Taip pat mums nereikėjo mokėti ir pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau paskolos palūkanos buvo labai didelės ir siekė 11 proc.“, – prisiminė R.Micius.

V.Tuska tvirtino, kad vykdant renovaciją Debreceno gatvės 10 name valstybės parama siekė 50 proc. Atnaujinti visą šildymo sistemą gyventojams kainavo 25 tūkst. litų.

„Namą renovavome geru laiku. Tada valstybės teikiama parama darbams buvo didesnė. Reikėtų ir pastato sienas apšiltinti, bet gyventojai tam pritarimo dar nedavė“, – teigė pirmininkas.

Prieš dešimtmetį pigesni buvo ir patys renovacijos darbai. Debreceno gatvės 31 namo gyventojams namo vieno kvadratinio metro atnaujinimas atsiėjo apie 160 litų.

Dabar, anot specialistų, šie darbai yra du kartus brangesni ir vieno kv. metro renovacija atsieina 300–400 litų, priklausomai nuo darbų, medžiagų.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, darbų kainos smarkiai kilo 2008–2009 m., vėliau krito, o dabar po truputį vėl didėja.