Banke paimta 10 tūkst. litų paskola jaunai moteriai virto mirties nuosprendžiu jai pačiai. Grąžinusi didžiąją dalį kredito, trijų vaikų motina palūžo po antstolės rašto apie staiga atsiradusią 12 tūkst. litų skolą bankui.

Pasitraukė iš gyvenimo

Vėlyvą naktį išbėgusi į netoliese esantį miškelį 24-erių Edita ilgai suko sniege ratus.

Tik kitą dieną policijos pareigūnai, aptikę jaunos mamos išmintus takus, atrado ją miške nebegyvą.

Į neviltį puolusią moterį pribloškė išvakarėse gautas antstolės raštas apie teismo nutartį, kurioje teigiama, kad prieš pusantrų metų paimta paskola virto gerokai didesne našta, nei manė šeimyna.

Tris mažamečius auginantys Edita ir Jonas paskolą banke paėmė buičiai pagerinti.

„Apšiltinome namą, suremontavome kambarėlį su virtuve, įsigijome namų kiną. Juk maži vaikai auga, reikėjo ruoštis žiemai, šiltinti namo sienas“, – kalbėjo viename Šilutės rajono kaime gyvenantis Jonas.

Statybų įmonėje dirbančiam vyrui bankas sutiko duoti vartojimo paskolą. Šeima kas mėnesį turėjo įnešti po 500 litų paskolos įmokų.

„Pinigų duodavau žmonai, tačiau netikrinau, ar tikrai įnešdavo. Gavusi antstolės raštą, žmona neiškart man apie jį pasakė. Kai sužinojau, supykau, susibarėme“, – tragedijos priežastis pasakojo Jonas.

Po žinios – smūgiai

Trinktelėjęs žmonai į veidą, vyras puolė ieškoti namuose sudėtų paskolos įmokų lapelių. Prislėgta moteris pasakė einanti į tualetą lauke.

„Po kurio laiko tapo neramu, išėjome ieškoti“, – prisiminė vyras.

Tačiau su kaimynais ir seserimi išvaikščiojęs aplinkui esančius miškelius, Jonas nusprendė, kad žmona išėjo pas savo motiną.

„Sugyveno jie gražiai, o pasibarti kiekvienoje šeimoje pasitaiko. Dažnai būdavo, kad susipykusi ji išbėgdavo pas mamą. Tą naktį nieko blogo nepagalvojome“, – prisiminė Jono sesuo Lina.

Lemtingąjį vakarą Edita iš tiesų skambino mamai, tačiau ši jokio nerimo dukros balse neįžvelgė.

„Vakare kalbėjomės telefonu, klausė, ką valgyti darysiu, sakė, kad vaikams kotletus kepa. Nieko apie skolas neprasitarė. Ji buvo labai uždaro būdo, tyli, nuolanki“, – kalbėjo dukros netekusi Danutė.

Palūkanos viršijo skolą

Tik rytą aptikęs žmonos kūną, Jonas suprato, kodėl Edita taip bijojo apie tai jam papasakoti.

„Dabar jau viskas paaiškėjo, tik jau per vėlu. Trys maži vaikai liko be mamos. Aš negaliu suprasti, kodėl taip nutiko“, – sunkiai rinkdamas žodžius apie žmonos mirtį kalbėjo Jonas.

Ieškodamas lemtingo laiško, kuris jo mylimai moteriai kainavo gyvybę, Jonas sutrikęs bėrė žodžius.

„Mes juk mokėjome, jei ne kas mėnesį, tai kas antrą, bet didesnėmis įmokomis“, – vis tikino vyras.

Skrupulingai susegtus banko kvitus, paskolos sutartį ir kitus smulkius dokumentus Jonas paskutinėmis dienomis išnarstė iki paskutinio lapelio.

„Iš dešimties tūkstančių mes jau bankui sumokėjome septynis, buvo belikę trys. Paskutinę įmoką žmona įnešė pernai rugpjūtį – įmokėta 700 litų“, – guodėsi vyras.

Tačiau jau spalį bankas kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimų.

„Bankas pareikalavo ne trijų, o devynių tūkstančių. Buvo aiškinama, kad tokia suma susidarė dėl delspinigių“, – kalbėjo vyras.

Pinigus leido maistui

Paklaustas, ar žino, kur žmona dėdavo jo įduotus pinigus už paskolą, Jonas lyg gėdydamasis prisipažino, kad išleisdavo maistui.

Jauna šeima, auginanti septynerių mėnesių sūnų bei keturių ir šešerių metukų mergaites, niekada pinigais nesišvaistė.

Socialiniai darbuotojai niekada šiai šeimai priekaištų neturėjo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai šeimos nėra priskyrę socialinės rizikos grupei.

„Anksčiau mes vos išgyvendavome, tačiau pastaruoju metu lyg ir laisviau su pinigais buvo“, – kalbėjo vyras.

Nė vienas kaimynas nepastebėjo, kad Edita švaistytųsi pinigais, parduotuvėje į jos krepšelį guldavo tik pigesni produktai.

Tikslas: gautą paskolą šeima panaudojo savojo namo apšiltinimui.

Vaikus augins tėvai

Po Editos mirties trys mažamečiai jos vaikai, trumpai pagyvenę močiutės namuose, netrukus grįžo į savo namus.

Pirmojo vaiko moteris susilaukė su kitu vyru, tik dvi jauniausios atžalos gimė gyvenant su Jonu.

„Vieną pasiėmė tikrasis tėvelis, o aš su dviem likau“, – vakar vidurdienį trumpam grįžęs į namus paskubomis žodžius bėrė Jonas.

Pagriebęs jauniausią sūnų ant rankų, vyras puolė glausti mažylį.

„Dantukai kalasi, todėl toks neramus“, – kalbėjo tėvas.

Išskaičiuos iš algos

Apibėgęs nediduką kambarėlį, vyras žvilgteli į virtuvę, papriekaištauja vaikus prižiūrinčiai močiutei, kad iš ryto nepakurta krosnis.

„Nežinau, kaip gyvensiu, iš algos išskaičiuos įsiskolinimus, tačiau vaikams visko reikia“, – nerimavo žmogus.

Vyras tikino niekada nebūtų pamanęs išsisukinėti nuo skolos, tačiau stebėjosi, kad jo, kaip skolininko, nei antstoliai, nei banko atstovai neieškojo.

„Viena bėda, kad žmona nutylėjo apie gautą raštą. Tačiau galvoju, jog negavę įmokų banko darbuotojai galėjo su manimi susisiekti. Būčiau bėgęs prašyti, kad keistų mokėjimo grafikus. Anksčiau viskas būtų išaiškėję, gal ir tragedija nebūtų nutikusi“, – svarstė vyras.

Teks mokėti dar daugiau

Teismo nutartį dėl skolos išieškojimo vykdanti antstolė Andžela Tamašauskienė, vakar paklausta, kokią dalį iš išieškomų 12 tūkst. sudaro jos atlygis, nebuvo kalbi.

„Ne aš tokią nutartį priėmiau, o teismas. Klauskite teismo, kas sudaro įsiskolinimą. Iš kur jūs žinote, ar jie dar kam nors neskolingi?“ – rėžė antstolė.

A.Tamašauskienės, regis, nelabai jaudino žinia, kad galbūt dėl šios skolos istorijos trijų vaikų motina nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.

„Ar jūs žudytumėtės? Su trimis vaikais? Pirma faktus patikrinkite, kas jums sakė, kad dėl mano rašto ji tai padarė?“ – toliau niršo antstolė.

Pareiškusi, kad skolininko bylos neaptarinės, A.Tamašauskienė mestelėjo, jog šios šeimos greičiausiai laukia dar didesni įsiskolinimai.

„Jei skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, nuo teismo nutarties dienos skaičiuojamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą. O ką aš galiu dėl to padaryti? Toks mano darbas“, – pareiškė A.Tamašauskienė.

Papildyta

Naujų skolų mažėja 

Antstolių rūmų skaičiavimais naujų skolų skaičius 2009 metais pasiekė piką ir pradeda mažėti. 

Per 2010 metų sausio ir vasario mėnesius antstoliams pateikta 13 proc. mažiau reikalavimų priverstinai vykdyti išieškotojų naudai priimtus sprendimus, negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

„Statistika leidžia prognozuoti, kad sunkmečio sukelta turtinių prievolių krizė atsitraukia ir civiliniai teisiniai santykiai grįžta į normalias vėžes“, - sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Pirmą kartą per pastaruosius metus atslūgo visų kategorijų skolų pateikimas. 6 proc. mažiau pateikta išieškoti ir tradiciškai populiariausių nedidelių skolų, nesiekiančių 200 litų.

Valstybės institucijų pateiktų sprendimų skaičius per du pirmuosius šių metų mėnesius, palyginti su 2009 m. duomenimis, sumažėjo 8 proc. Privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys pateikė 15 proc. mažiau sprendimų. Ypač smarkiai - 60 proc. - sumažėjo kreipimųsi priverstine tvarka išieškoti išlaikymo išmokas (alimentus).

Informuoti kreditorių

Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė pabrėžė, kad gyventojas gavęs antstolio raštą apie priverstinį išieškojimą neturėtų pulti į neviltį.

„Pirmas žingsnis, jei žmogus jaučia, kad jis negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų - reikėtų aiškintis ir prisipažinti geruoju bankui ar komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms. Reikėtų paaiškinti, kad šį mėnesį galbūt žmogus negavo algos, tačiau kitą mėnesį atlygis jam bus sumokėtas ir jis galės sumokėti skolas“, - pabrėžė D.Petkauskaitė.

Jei vis tik skolos išieškotojas apie žmogų užklupusius sunkumu nėra informuotas, niekas kitas neišspręs skolos padengimo, kaip tik pats skolininkas.

„Skolininko pirmiausias rūpesti - informuoti kreditorių, jei vykdomoji byla perduodama antstoliui, žmogus taip pat turi galimybę tartis su juo. Galima sutarti skolos mokėjimo atidėjimą, sudarant atsiskaitymo grafikus. Jis privalo pateikti visą informaciją, svarbu laiku informuoti apie šeimą užklupusias bėdas. Šiuo atveju antstolis gali būti tarpininku ir jei išieškotojui bus įtikinamai pasakyta, kad žmogus gyvena paskutiniame būste, iš kurio jo iškeldinti neįmanoma, turi mažamečių vaikų ir kito turto nėra, galima su išieškotoju rasti bendrą kalbą. Negi jis rinksis sprendimą nedelsiant vykdyti išieškojimą ir nieko negauti, ar turėti garantijas, kad pinigai ateis“, - kalbėjo D.Petkauskaitė.

Statistikos duomenimis, 2009 metų pabaigoje antstoliai vykdė 902,9 tūkst. priverstinio išieškojimo bylų, iš kurių 34,3 proc. sudarė bylos dėl skolų iki 200 litų.