Objektyvumo paieškos

Vienos didžiausių Žemaitijos duonos kepimo įmonių "Molupis ir ko" akcininkas Vytautas Liutkus kreipėsi į Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyrių, prašydamas nuo vadovavimo ikiteisminiam tyrimui nušalinti uostamiesčio prokurorę Vaidą Pužauskienę.

"Siekiau įpareigoti prokuratūrą ištirti šios įmonės turto grobstymo schemas, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šios prokurorės veiklos ir priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo, parengti tarnybinio patikrinimo išvadas. Tačiau šis skundas buvo persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai", – apgailestavo V.Liutkus.

Pasak akcininko, skundas pateko į aukštesniojo prokuroro, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Blinstrubio rankas.

Jis yra skyriaus, kuriame dirba prokurorė V.Pužauskienė, vadovas.

D.Blinstrubis formaliai pats tiesiogiai lyg ir turėjo dalyvauti minimame ikiteisminio tyrime, nes tyrimui vadovaujančio prokuroro veiksmai pirmiausia yra skundžiami aukštesniam pareigūnui, kuris sprendžia, tenkinti ar ne teikiamus skundus.

Tad iš tiesų kelia nuostabą faktas, jog skundas dėl pavaldinės veiksmų pateko į šio prokuroro rankas.

"D.Blinstrubis šio skundo nenagrinėjo ir dėl papildomai nurodytų aplinkybių nepasisakė. Formalus konstatavimas, kad skundai iš esmės sutampa, dar nereiškia skunde nurodytų aplinkybių tinkamo išnagrinėjimo, nes neįvertinta V.Pužauskienės veikla ir jos sprendimai", – tikino V.Liutkus.

Skundas – į stalčių?

Paradoksalu, bet Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas tikino, jog iš tiesų jo skyriaus prokurorai akyse nematė minimo skundo.

"Kodėl mes jo negavome, aš nežinau. Nemačiau to skundo, tad ir nežinau, kas jame rašoma. Žinau tik tiek, jog jis mūsų nepasiekė. Viską mes tiriame, visokių tų skundų būna ir nepersiuntinėjame jų", – patikino skyriaus vadovas.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė dienraščiui atsiųstame atsakyme teigė, jog jokių klaidų ar nesusipratimų dėl skundo klaidžiojimo nebuvo.

"Galime patvirtinti, kad asmens pateikto skundo nagrinėjimas šiuo atveju vyko taip, kaip tai nustatyta atitinkamose tvarkose, patvirtintose generalinio prokuroro įsakymais", – aiškino E.Martinonienė.

Pasak prokuratūros atstovės, skunde išdėstyti faktai ir informacija yra įvertinami, ir jei kas nors juos įvertina kaip analogišką informaciją, minimą ikiteisminiame tyrime, skundas keliauja tiesiai tiems, kurių darbu ir yra skundžiamasi.

"Jei žmogus yra kuo nors nepatenkintas, jis visuomet turi teisę skųstis. Galima kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjus, ir bus atsakyta. Bet juk skundas pateko aukštesniam prokurorui, ne tai pačiai prokurorei", – kalbėjo E.Martinonienė.

O kaip vertinti tai, jog skundas patenka į prokuratūros skyriaus vadovo rankas, kuris taip pat priiminėja sprendimus konkrečiame ikiteisminiame tyrime?

Mūsų teisinėje sistemoje teismas gali panaikinti prokuroro nutarimą, tačiau negali nurodyti tirti.

"Na ir kas? Mūsų teisinėje sistemoje teismas gali panaikinti prokuroro nutarimą, tačiau negali nurodyti tirti", – svarstė E.Martinonienė.

Įmonei – restruktūrizavimo byla

Dienraštis "Klaipėda" viešino sudėtingą duonos kepėjų situaciją rašinyje "Duonos kepėjų versle – neįmenamos mįslės?" (2019 05 08).

Smulkusis akcininkas V.Liutkus, įtardamas, jog įmonės turtas galėjo būti iššvaistytas, kreipėsi į prokuratūrą.

Šiai visoje Lietuvoje garsėjusiai bendrovei pradėta restruktūrizavimo byla.

Anksčiau 70 parduotuvių visoje Žemaitijoje turėjusi įmonė prekybos tinklą sumažino iki 13 parduotuvių ir kelių kioskų.

Akcininko manymu, finansinius sunkumus įmonėje galėjo lemti netinkamas jos vadovų įmonės turto valdymas.

Tačiau mėginimai ištirti visus šiuos faktus, pasak V.Liutkaus, atsiremdavo į užvertas prokuratūros duris.

Tikslas – nutraukti tyrimą?

Gegužės viduryje tyrimas dar kartą buvo nutrauktas, o skundas dėl nutraukimo netenkintas.

V.Liutkus šį kartą pateikė skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams ir prašo vis dėlto išsamiai ištirti aplinkybes, nušalinti tyrimą nutraukinėjusius prokurorus nuo tyrimo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis V.Liutkaus pareiškimu.

Prokuratūrai V.Liutkus buvo perdavęs garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip kitas šio verslo akcininkas Arūnas Cibitis, kaip įtariama, parduoda įmonės parduotuvę, oficialiai nurodydamas mažesnę sumą, nei buvo mokėta.

Tyrime taip pat minėta aplinkybė, jog įmonės vadovė Biruta Cibitienė mokėjo atlyginimą savo seseriai, kurios realiai darbe kiti įmonės darbuotojai net nematė.

Įmonės vadovės sesuo net pati prisipažino, jog buvo įdarbinta fiktyviai, nes tuo metu prižiūrėjo sergančią motiną, tačiau po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parodymus mįslingai pakeitė.

Teisėsaugininkų buvo prašoma išsiaiškinti ir tai, ar galėjo Birutos ir Arūno Cibičių sūnus Aurimas esą įmonės sąskaita remontuoti privačius automobilius ir statytis namą.

"Kitų duomenų procesinėmis priemonėmis prokurorė nesivargino surinkti, todėl akivaizdu, kad ji išsikėlė sau tikslą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Buvo pateikta informacija apie galimus pinigų plovimo požymius. Šie skundo argumentai nei patikrinti, nei įvertinti", – skunde tvirtina V.Liutkus.