Artėja „rekordų“ sezonas

Didžiausias Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriuje besilankančių pacientų skaičius būna įdienojus, o piką pasiekia vakarais. Savaitgaliais skyrius būna „perkrautas“ visos paros metu. Kai kitų miestų ligonių priėmimo skyriai vasarą šiek tiek atsikvepia, čia karšta būna visada, ypač gražiu oru ir ilgaisiais savaitgaliais. Nuo rugsėjo vidurio padidėja sergamumas, tad pacientų skaičius gerokai išauga, o per gripo sezoną „mušami“ rekordai.

Priėmimo skyrius – karščiausia ir sudėtingiausia vieta ligoninėje, kur konfliktų su pacientų tėvais kyla bene daugiausiai. „Taip, Priėmimo skyrius yra viena iš „karščiausių“ ligoninės vietų, neretai emociškai, fiziškai ir profesine prasme – sudėtingiausia“, – sutinka Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriaus laikinoji vedėja Dovilė Rimkutė-Daukantienė.

Anksčiau buvo manoma, kad šiame skyriuje dirba tik tie gydytojai, kuriems „nepasisekė“ gauti darbo stacionaro skyriuose. Šiuo metu tokie pamąstymai retenybė – dauguma ligoninių priėmimo skyriuose stengiasi  surinkti stiprius (tiek emocine, tiek profesine prasme) specialistus.

Darbas verda visą parą

„Darbas priėmimo skyriuje yra labai dinamiškas ir nenuspėjamas. Kiekvieną minutę į skyrių gali įnešti / įvežti tuo metu patį sunkiausią pacientą. Todėl visame pasaulyje ligoninių priėmimo skyriuose yra taikoma pacientų rūšiavimo sistema“, – paaiškino vedėja. 

Pacientams ir juos lydintiems asmenims atrodo, kad pagalba suteikiama eiliškumo tvarka pagal atvykimo laiką, tačiau taip nėra – pirmiausiai pagalba teikiama sunkiausiam pacientui. Tai dažnai kelia nepasitenkinimą laukiantiems pacientams ir juos lydintiems asmenims.

„Šiuo metu visame pasaulyje stebimi ryškiai padidėję srautai priėmimo skyriuose, nors daugelio pacientų sveikatos problemos gali būti išspręstos šeimos gydytojo kabinete ir jų gyvybei pavojaus nėra. Tai ydinga tendencija. Esant labai dideliam srautui priėmime visada yra tikimybė „praleisti“, „nepastebėti“ sunkaus paciento“, – atkreipia dėmesį  D. Rimkutė-Daukantienė.

Ne visi pacientų tėvai ramiai sutinka žinią, kad gydytojo apžiūros ir ištyrimo priėmimo skyriuje reikės palaukti. Jie pyksta, nenori laukti, reikalauja čia ir dabar „sutvarkyti visus reikalus“. Kartais lydintiems asmenims susidaro klaidingas įspūdis, kad priėmimo skyriuje ramu ir nieko nevyksta.

„Darbas čia verda 24 valandas per parą, visą savaitę. Gerbiant ir saugant žmogaus privatumą, darbas su pacientais nevyksta prie kitų. Stengiamės netraumuoti laukiančiųjų pacientų ir netrikdyti emocinio fono“, – paaiškino gydytoja.

Konfliktą iššaukia emocijos

Kaip pastebi Priėmimo skyriaus vedėja, konfliktai su tėvais dažnai kyla dėl didelio nerimo ir panikos. Vieni tėvai nerimą išreiškia liūdesiu, kiti – pykčiu ir agresija, treti užsisklendžia ir atrodo abejingi.

Lūkesčiai neišsipildo, nes galvojama, kad  Priėmimo skyriuje apžiūra ir visi tyrimai bus atlikti iš karto ir su sveiku vaiku bus galima važiuoti namo. „Dažnai tėvai į Priėmimo skyrių atvyksta jau su neigiama emocija ir nusivylimu, kuris paremtas negatyvia patirtimi, kitų pasakojimais ir išgyvenimais. Kartais tėvai tiesiog pyksta, kad vaikas susirgo ir žlunga visi numatyti planai, tada išsilieja ant medicinos personalo, nes kažkur tas emocijas reikia „išleisti“. Kai kuriems tėvams atrodo, kad mes, medicinos personalas, per daug abejingas jų problemoms, nevertiname jų rimtai. Galiu patikinti, kad taip nėra“, – sakė pašnekovė.

Konfliktų dažniausiai kyla ir dėl nesusikalbėjimo. Kartais dėl patiriamo streso parenkami netinkami žodžiai. Dažnai būna, kad tėvai stresinėje situacijoje pusės gydytojo pateiktos informacijos nesupranta, neišgirsta, nepriima.

„Esant sudėtingai vaiko sveikatos būklei, stengiamės net kelis kartus iškomunikuoti situacijos esmę, perklausiame, ar suprato. Tėvai dažnai gėdijasi pasakyti, kad nesuprato, ir dėl to kyla vidinis pyktis, ieškoma kaltų. Kartais pyktis kyla iš nuovargio, ypač, kai vaikas serga ilgesnį laiką, tada visas neigiamas emocijas ir nuovargį „išlieja“ ant medicinos personalo. Dažnai tėvams atrodo, kad tik kalbant pakeltu ir reikliu tonu pasieks rezultatą. Visgi dažnai tėvų nuomonė, kuri paremta savo ar kitų išgyvenimais ir patirtimi, „daktaru googlu“, prasilenkia su mokslu pagrįsta medicina“, – pastebi vedėja, pridūrusi, kad konfliktinių situacijų priėmimo skyriuje patiriama tikrai dažnai, bet dažniausiai jie paremti emocijomis ir komunikacijos stoka.

Klaipėdos vaikų ligoninės nuotr.

Paaugliai tramdo tėvus

Paprastai išsiaiškinus situaciją ir parinkus suprantamus žodžius, konfliktas išsprendžiamas čia ir dabar. Būna, kad tėvai parašo skundą administracijai. Skundai nagrinėjami numatyta tvarka, o situacija aptariama su personalu.

„Ar sulaukiame grasinimų iš pacientų tėvų? Taip, ne tik grasinimų, bet ir agresijos išpuolių. Neretai sulaužomas ir apgadinamas skyriaus inventorius, fiziškai paveikiamas medicinos personalas, gąsdinama ir grasinama – nuo skundo administracijai iki skundo ministerijai, pažadant pasirūpinti, kad daugiau nedirbtume medikais“, – pasakojo vedėja.

D. Rimkutė-Daukantienė prisiminė atvejį, kai tėvas su vaiko daiktais įsinešė daiktą, panašų į šautuvą, netiesiogiai grasino. Suvaldyti grėsmingą situaciją padėjo  neabejingi žmonės. Agresijos proveržių medikai sulaukia ne tik iš pacientą lydinčių asmenų, bet ir iš vyresnių pacientų – paauglių. Tuomet tenka kviesti apsaugą, policijos pareigūnus.

Kaip pacientai reaguoja į įsikarščiavusius tėvus? Pasak vedėjos, reakcijos būna įvairios: dažniausiai atrodo, kad jie nesupranta ir atsiriboja, kai kurie verkia, dažnai patys ramina juos atlydėjusius asmenis.

Pritrūksta dėmesingumo

Vaikui patyrus traumą, tėvai dažnai išgyvena šoką, ypač jei sužalojimai būna rimti. Tik šioje situacijoje neretai kalčiausi tampa... medikai, suteikiantys pagalbą. Pastarieji pastebi, kad nemažai traumų būtų galima išvengti, atsakingiau įvertinus aplinkybes ar pasirūpinus saugumo priemonėmis.

Kaip pastebi Klaipėdos vaikų ligoninės traumų punkto vedėjas, gydytojas ortopedas-traumatologas Eduardas Jūraitis, daugiausiai patiriama galvos traumų – su jomis dažniausiai susiduria maži vaikai ir paaugliai.

Vaikams nuo 1 iki 4 metų galvos traumos sudaro apie 60 proc. visų atvejų. Antroje vietoje atsiduria nudegimai. Neišvengiama apsinuodijimų, užspringimų, elektros traumų – visos jos dažniausiai įvyksta namuose. Vaikams augant, susižalojimų namuose retėja.

Vaikai nuo 5 iki 10 metų patiria traumas dėl transporto priemonių: paspirtukų, dviračių, elektrinių paspirtukų. Dažniausiai patiriamos pečių lanko ir rankų traumos. Pastarosios užima antrąją vietą pagal dažnumą.

Gydytojo E. Jūraičio manymu, jei tėvai būtų dėmesingesni, mažamečių vaikų patiriamų tam tikrų traumų: krentant iš aukščio, nusideginant ar nusiplikant kraštais skysčiais, apsinuodijimų medikamentais, nuodingomis buitinėmis cheminėmis medžiagomis, užspringimų ar skendimų – būtų galima išvengti.

Išeitis – daugiau pagarbos?

Traumų punkto vedėjas pastebi, kad konfliktinių situacijų su tėvais ligoninėje padaugėjo. „Greičiausiai tai susiję su bendra visuomenės kultūra. Trūksta pagarbos vienas kitam: mediko pacientui dėl didelių darbo krūvių, lėtinio pervargimo, konsultacijų laiko ribojimo; tiek paciento medikui – dėl išankstinio neigiamo nustatymo, lūkesčių ar paslaugos kokybės neatitikimo, bendravimo įgūdžių stokos, – galimas priežastis vardijo E. Jūraitis. – Ir, sakyčiau, egoizmas – kai konfliktinio asmens nelaimingas atsitikimas yra svarbesnis už kito paciento nelaimingą atsitikimą.“

Vedėjas paaiškino, kad visais atvejais trauma Priėmimo skyriuje skubos tvarka įvertinama ir nustatomas jos sunkumo ir sudėtingumo lygis.

Kas padėtų mažinti konfliktus? Pasak Traumų punkto vadovo, nors būsimų gydytojų anksčiau niekas neruošdavo, kaip bendrauti su pacientais ir jų artimaisiais, medikams būtina tobulinti bendravimo kompetencijas bei socialinius-emocinius įgūdžius, o abiem pusėms būtų galima palinkėti daugiau pagarbos žmogui.