Turėtų perregistruoti laivus

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka pateikė duomenis. 2017 m. Lietuvoje išleista 100 laivavedžių, 2021 m. – 53. Laivų mechanikų 2017 m. buvo išleista 29, o 2021 m. – 25. Dar blogesnė padėtis rengiant eilinius jūrininkus. 2017–2021 m. išleista tik 40 jūreivių, 35 jūreiviai suvirintojai, 25 motoristai – elektrikai ir 16 virėjų.

Dalis jaunimo nori dirbti išskirtiniuose laivuose, kaip tanklaiviai, kur ir gerai moka, ir sąlygos palankesnės. Lietuvos jūrininkus į tanklaivius vilioja Latvijos įdarbinimo agentūros.

Mažėjant jūrininkų, laivų savininkai siūlo peržiūrėti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymą. Jis reglamentuoja, kad, formuojant įgulą, 50 proc. jos turi sudaryti ES ir Europos Bendrijos šalių jūrininkai, o laivo kapitonas gali būti tik valstybės narės pilietis.

Laivų savininkai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad naikintų 50 proc. reglamentavimą ir leistų, jog laivo kapitonas būtų ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų šalių. Taip neva yra Latvijoje, Estijoje ir dalyje kitų ES šalių.

G.Kutkos teigimu, jei nebus pakeitimų, gali atsitikti ir taip, kad Lietuvos laivų savininkai laivus perregistruos į pigių šalių registrus. Gal taip ir įvyktų, bet sulaiko Lietuvos registre nedideli laivų administravimo mokesčiai.

Grėsmė Lietuvos vėliavai

Kitokios pozicijos dėl įgulų formavimo laikosi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Jo teigimu, pigesnių jūrininkų, apeidamos socialinius partnerius, ieško kai kurios Lietuvos laivybos kompanijos. Jos, mažindamos įgulų sąnaudas, siekia gauti didesnius pelnus.

P.Bekėža pateikė duomenis, kad laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų, o Lietuvos registre yra apie 6,5 tūkst. jūrininkų. Jau dabar didesnė dalis jūrininkų priversti ieškotis darbo užsienio laivuose.

Pasikeitus įgulų formavimo proporcijoms dar didesnė dalis jūrininkų turėtų ieškoti darbo užsienio laivuose.

Anot P.Bekėžos, Lietuvos jūrininkų sąjunga kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siekdama, kad jūrininkų įdarbinimo Lietuvos vėliavos laivuose proporcijos nesikeistų. Jo teigimu, ypač svarbu, kad Lietuvos jūrininkai galėtų rasti darbo Lietuvos laivuose. Jei daugiau kaip 70 proc. jūrininkų Lietuvos laivuose būtų įdarbinama iš trečiųjų šalių, Lietuva greitai galėtų tapti patogios vėliavos šalimi. Dėl to jūrininkams kiltų socialinių problemų.

Jų yra ir dabar. Kai kurios Lietuvos kompanijos jūrininkams moka 50–60 proc. atlygio dienpinigiais. Nuo jų nėra mokama socialinio draudimo dalis. Tų kompanijų jūrininkai gaus skurdžias pensijas. Menkas pensijas gaus ir pigių vėliavų šalių laivuose dirbantys jūrininkai.

„Didelė Lietuvos jūrinio verslo bėda yra tai, kad laivybos kompanijos neinvestuoja į jūrininką, todėl ir laikomasi pozicijos, kad geriau pasamdyti filipinietį“, – pastebėjo P.Bekėža.

Menka jūrininkų įtaka

Lietuvos jūrų kapitonų asociacijoje vykusioje diskusijoje dėl jūrininkų įdarbinimo pastebėta ir nemaloni tendencija, kad jūrinė bendruomenė tuo pačiu klausimu dažnai neturi bendros pozicijos. „Kodėl Susisiekimo ministerija turi spręsti klausimą dėl jūrininkų įdarbinimo, jei laivų savininkų pozicija viena, o Jūrininkų sąjungos visai kita?“ – svarstė profesorius Vytautas Paulauskas.

G.Kutka sutiko, kad ministerija tarsi pakabinama tarp žemės ir dangaus.

Jūrininkų įtaka Lietuvos valstybės mastu esanti menka, todėl nesutariant tarpusavyje klausimai dažniausiai atidedami į šalį. Nors problemų laivybos versle yra daug.

„Turime ieškoti sprendimo ir dėl to, ką daryti su Lietuvos jūrų administracija, kurios kompetencija yra žema“, – svarstė V.Paulauskas.

Jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas pastebėjo, kad nei Vyriausybėje, nei Susisiekimo ministerijoje nėra planų, kaip vystysis Lietuvos laivybos verslas, jūrinis administravimas.

Tai, kad Jūrų administracija Lietuvoje esanti neįgali, nesprendžianti nemažos dalies problemų, teigė ir Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jūrininkai nėra patenkinti išpūsta biurokratija, kai už kiekvieną popierėlį tenka mokėti nemažus pinigus. Taip neva „ant jūrininkų pečių daromas valstybės biznis“. Piktina ir daugybė mokamų kursų, kurių didelės dalies realiai praktikoje ir nereikia.

Atskira jūrinio verslo tema tapo ir jūrininkams mokami apverktini atlyginimai. Dalyje laivybos kompanijų prastėja laivai. Lietuvos laivybos kompanijų problema yra ir jose ilgai neužsibūnantys jūrininkai, nes nekuriama žmonėms palanki darbo aplinka.

Bandyta pateisinti ir Lietuvos laivų savininkus – kompanijos yra nedidelės, dažnai jos priverstos tenkintis tais kroviniais, tai yra tuo „kaulu su trupučiu mėsos, kuris nukrenta nuo turtingųjų stalo“.