- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje, kaip visoje Europoje, sparčiai mažėja jūrininkų, o priežastis socialinė – gerėjant gyvenimui jaunimas nenori į jūrą.
Turėtų perregistruoti laivus
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka pateikė duomenis. 2017 m. Lietuvoje išleista 100 laivavedžių, 2021 m. – 53. Laivų mechanikų 2017 m. buvo išleista 29, o 2021 m. – 25. Dar blogesnė padėtis rengiant eilinius jūrininkus. 2017–2021 m. išleista tik 40 jūreivių, 35 jūreiviai suvirintojai, 25 motoristai – elektrikai ir 16 virėjų.
Dalis jaunimo nori dirbti išskirtiniuose laivuose, kaip tanklaiviai, kur ir gerai moka, ir sąlygos palankesnės. Lietuvos jūrininkus į tanklaivius vilioja Latvijos įdarbinimo agentūros.
Mažėjant jūrininkų, laivų savininkai siūlo peržiūrėti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymą. Jis reglamentuoja, kad, formuojant įgulą, 50 proc. jos turi sudaryti ES ir Europos Bendrijos šalių jūrininkai, o laivo kapitonas gali būti tik valstybės narės pilietis.
Laivų savininkai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad naikintų 50 proc. reglamentavimą ir leistų, jog laivo kapitonas būtų ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų šalių. Taip neva yra Latvijoje, Estijoje ir dalyje kitų ES šalių.
G.Kutkos teigimu, jei nebus pakeitimų, gali atsitikti ir taip, kad Lietuvos laivų savininkai laivus perregistruos į pigių šalių registrus. Gal taip ir įvyktų, bet sulaiko Lietuvos registre nedideli laivų administravimo mokesčiai.
Grėsmė Lietuvos vėliavai
Kitokios pozicijos dėl įgulų formavimo laikosi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Jo teigimu, pigesnių jūrininkų, apeidamos socialinius partnerius, ieško kai kurios Lietuvos laivybos kompanijos. Jos, mažindamos įgulų sąnaudas, siekia gauti didesnius pelnus.
P.Bekėža pateikė duomenis, kad laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų, o Lietuvos registre yra apie 6,5 tūkst. jūrininkų. Jau dabar didesnė dalis jūrininkų priversti ieškotis darbo užsienio laivuose.
Pasikeitus įgulų formavimo proporcijoms dar didesnė dalis jūrininkų turėtų ieškoti darbo užsienio laivuose.
Anot P.Bekėžos, Lietuvos jūrininkų sąjunga kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siekdama, kad jūrininkų įdarbinimo Lietuvos vėliavos laivuose proporcijos nesikeistų. Jo teigimu, ypač svarbu, kad Lietuvos jūrininkai galėtų rasti darbo Lietuvos laivuose. Jei daugiau kaip 70 proc. jūrininkų Lietuvos laivuose būtų įdarbinama iš trečiųjų šalių, Lietuva greitai galėtų tapti patogios vėliavos šalimi. Dėl to jūrininkams kiltų socialinių problemų.
Jų yra ir dabar. Kai kurios Lietuvos kompanijos jūrininkams moka 50–60 proc. atlygio dienpinigiais. Nuo jų nėra mokama socialinio draudimo dalis. Tų kompanijų jūrininkai gaus skurdžias pensijas. Menkas pensijas gaus ir pigių vėliavų šalių laivuose dirbantys jūrininkai.
„Didelė Lietuvos jūrinio verslo bėda yra tai, kad laivybos kompanijos neinvestuoja į jūrininką, todėl ir laikomasi pozicijos, kad geriau pasamdyti filipinietį“, – pastebėjo P.Bekėža.
Menka jūrininkų įtaka
Lietuvos jūrų kapitonų asociacijoje vykusioje diskusijoje dėl jūrininkų įdarbinimo pastebėta ir nemaloni tendencija, kad jūrinė bendruomenė tuo pačiu klausimu dažnai neturi bendros pozicijos. „Kodėl Susisiekimo ministerija turi spręsti klausimą dėl jūrininkų įdarbinimo, jei laivų savininkų pozicija viena, o Jūrininkų sąjungos visai kita?“ – svarstė profesorius Vytautas Paulauskas.
G.Kutka sutiko, kad ministerija tarsi pakabinama tarp žemės ir dangaus.
Jūrininkų įtaka Lietuvos valstybės mastu esanti menka, todėl nesutariant tarpusavyje klausimai dažniausiai atidedami į šalį. Nors problemų laivybos versle yra daug.
„Turime ieškoti sprendimo ir dėl to, ką daryti su Lietuvos jūrų administracija, kurios kompetencija yra žema“, – svarstė V.Paulauskas.
Jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas pastebėjo, kad nei Vyriausybėje, nei Susisiekimo ministerijoje nėra planų, kaip vystysis Lietuvos laivybos verslas, jūrinis administravimas.
Tai, kad Jūrų administracija Lietuvoje esanti neįgali, nesprendžianti nemažos dalies problemų, teigė ir Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Jūrininkai nėra patenkinti išpūsta biurokratija, kai už kiekvieną popierėlį tenka mokėti nemažus pinigus. Taip neva „ant jūrininkų pečių daromas valstybės biznis“. Piktina ir daugybė mokamų kursų, kurių didelės dalies realiai praktikoje ir nereikia.
Atskira jūrinio verslo tema tapo ir jūrininkams mokami apverktini atlyginimai. Dalyje laivybos kompanijų prastėja laivai. Lietuvos laivybos kompanijų problema yra ir jose ilgai neužsibūnantys jūrininkai, nes nekuriama žmonėms palanki darbo aplinka.
Bandyta pateisinti ir Lietuvos laivų savininkus – kompanijos yra nedidelės, dažnai jos priverstos tenkintis tais kroviniais, tai yra tuo „kaulu su trupučiu mėsos, kuris nukrenta nuo turtingųjų stalo“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama5
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Bandė pasiskinti gyventojų pasodintų narcizų9
Joniškės gatvėje buvo pastebėta moteris, kuri, išlipusi iš savo automobilio, bandė nusiskinti praėjusių metų rudenį vietinių gyventojų pasodintus narcizus. Atlikti šį „darbą“ jai esą sutrukdė vyras, tuo met...