Uostamiesčio politikai susiginčijo, kuris Klaipėdos gyvenamųjų namų kvartalas yra labiausiai apleistas ir jam sutvarkyti reikėtų skirti 100 mln. litų, kuriuos atseikės ES. Diskusijoje net pasigirdo įtarimų, kad miesto tarybos nariai bando „prastumti“ tuos kvartalus, kur gyvena patys ar jų giminaičiai.

Klaipėdos miesto taryba iki rugsėjo 1-osios privalėjo apsispręsti, kurią uostamiesčio teritoriją paskelbti tikslinę, kad į ją per 014-2020 metus būtų galima investuoti 100 mln. litų. Tokią sumą esą patvirtino Vidaus reikalų ministeriją, kuri skirtys pinigus regioninei plėtrai.

Specialistai maždaug prieš metus buvo išskyrę keturias problemines miesto vietas, į kurias būtų galima investuoti tuos pinigus, tačiau Strateginio planavimo grupė pasirinko vietą – gyvenamųjų namų kvartalą tarp Danės upės, Kauno gatvės, Šilutės plento ir Taikos prospekto.

„Jame yra daugiausia problemų iš visų analizuotų variantų. Be to, šis kvartalas geriausiai atitinka ministerijos nurodytus kriterijus paramai gauti“, - aiškino Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

Tačiau kai kurie miesto tarybos nariai ketvirtadienį vykusiame posėdyje suabejojo tokiu pasirinkimu. Pagrindinė priežastis – neišklausyta visuomenės nuomonė. „Visas šis svarstymas miesto taryboje yra fikcija, nes viskas jau nuspręsta“, - rėžė politikas Arūnas Barbšys.

Jis buvo patikintas, jog renkantis kvartalą, į kurį būtų galima investuoti ES pinigus, nebuvo reikalauja svarstymo su visuomene procedūros. Tačiau pabrėžta, kad politikai savo pasirinkimo nebegalės keisti – pinigai bus investuoti į tą teritoriją, kurią jie paskelbs tiksline.

„Visas miestas yra probleminis, nes nė viena kvartalas nėra iki galo sutvarkytas. Tačiau manau, jog šis siūlymas yra geriausias, nes apima didžiausią teritoriją, kuri labai tankiai apgyvendinta“, - nuomonę reiškė miesto tarybos narė Lilija Petraitienė.

Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas, niekieno neklausiamas, ėmė teisintis, kad kvartale, apie kurį diskutuojama, tikrai negyvena nė vienas miesto tarybos nario, o tik vieno politiko pusseserė. „Vidaus reikalų ministeriją mūsų pasirinkimą ir taip, kaip įsivaizduojame tos teritorijos sutvarkymą, įvardijo pavyzdiniu ir liepė pasimokyti kitiems miestams“, - teigė V.Čepas.

Galiausiai miesto politikai ir sutarė, jog 100 mln. ES per septynerius metus būtų investuojami į gyvenamųjų namų kvartalą tarp Danės upės, Kauno gatvės, Šilutės plento ir Taikos prospekto. Savivaldybės biudžeto indėlis būtų 7,5 mln. litų.  

Preliminariai numatoma, kad už šiuos pinigus bus sutvarkyta II vandenvietės teritorija ir pritaikyta mokslo, technologijų ir kūrybinių industrijų centrui, Futbolo mokykla rekonstruota į sporto centrą, kuriame galės lankytis visi klaipėdiečiai. Taip pat ketinama Danės skverą pritaikyti jaunimui, sutvarkyti viešąją erdvę prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro, sutvarkyti Danės krantinės nuo Biržos tilto Mokyklos gatvės tilto link, palei Taikos prospektą įrengti promenadą, kurioje galėtų atsirasti ir smulkiojo verslo objektai. Beveik 22 mln. litų iš numatomų gauti 100 mln. litų ketinama išleisti naujo tilto per Danę statybai. Dalis pinigų bus skirta sutvarkyti daugiabučių namų kiemus, juose įrengiant daugiau vietų statyti automobilius. Pirmenybė bus teikiama kiemams tų namų, kurių gyventojai teigiamai apsisprendė dėl renovacijos.

Į minėtą kvartalą ketinama investuoti dar investuoti apie 100 mln. litų, kuriuos tikimasi gauti iš kitų ES finansuojamų programų.

Juos planuojama išleisti rekonstruoti senojo turgaus sankryžą ir įrengti naują Bastionų gatvę, kuri pereitų į naująjį tiltą per Danę. Pinigų taip pat norima skirti Taikos prospekto nuo Tiltų iki Kauno gatvės rekonstrukcijai, nutiesiant šešias eismo juostas. Planuose yra ir Trinyčių parko tvenkinių išvalymas, aplinkos sutvarkymas, Ąžuolų giraitės gražinimas, ugdymo įstaigų renovacija, dienos centro senyvo amžiaus žmonėms steigimas, šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymas.