NZ 55 ekspedicija

Įspūdingos fotografijos, užfiksuotos 60 metrų gylyje prie nuskendusio laivo Baltijoje netoli Lietuvos krantų, gniaužia kvapą.

Seno krovininio laivo liekanos dar ne itin suirusios, matyti netgi anglių likučiai – paskutinysis krovinys, kurio įgula taip ir neatgabeno, nes ištiko katastrofa.

Matyti moderniai įrengtas vonios kambarys ir tualetas, šachmatine tvarka kadaise suklijuotos grindų plytelės, nuotraukose užfiksuoti ir kiti narams dar prieinami skenduolio užkaboriai.

Ten nardytojai aptiko puikų trofėjų – puikiai išlikusį laivo varpą, pozavo su juo po vandeniu, vėliau – jau krante, jiems už nugaros matyti laivas NZ 55.

Šios nuotraukos paskelbtos vokiečių žurnalistės ir nardytojos S.Kerkau socialiniame tinklalapyje. Pasirodo, ji su dar 8 bendraminčiais ne taip seniai dalyvavo ekspedicijoje prie Lietuvos krantų.

Gegužės 1-osios rytą iš Klaipėdos uosto į atvirą jūrą leidosi klaipėdiečiui priklausantis laivas NZ 55. Juo plaukė kapitonas su dar vienu įgulos nariu bei devynių nardytojų komanda. Tarp jų – lietuvis, amerikietis ir 7 vokiečiai.

Apie pusę vienuoliktos ryto laivas sustojo už 4 jūrmylių nuo Lietuvos teritorinės ribos, šalies ekonominiuose vandenyse. Ten jis plūduriavo beveik tris valandas.

Būtent šiame taške nardytojai nėrė į 60 metrų gylį ir tyrinėjo laivą skenduolį, iš kurio vėliau ištraukė 42 kg varinį varpą.

Dienraščio žiniomis, iš šios ekspedicijos S.Kerkau rengia keliolikos puslapių reportažą solidžiam vokiečių žurnalui.

Kur dingo varpas?

Žinia apie šį nardytojų unikalų radinį tuoj pasklido ir Klaipėdoje.

Pradžioje netrūko ir slogių įtarimų. Buvo kalbama, kad varpas išgabentas iš Lietuvos, prabilta apie juodąją archeologiją ir net varpo vagystę.

"Šiaip, pagal Lietuvos įstatymus, visi šalies teritorijoje rasti radiniai, jei nėra nustatytas jo savininkas, priklauso valstybei. Tie piliečiai radinį turėtų perduoti muziejui. Apmaudu, kad viskas vyksta už mūsų nugaros", – dėstė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Vis dėlto minėtas varpas buvo rastas ne Lietuvos teritorinėje jūroje, o – už jos ribų.

Tai liudija ir pasieniečių duomenys apie NZ 55 tos dienos dislokaciją, ir skenduolio koordinatės, tai yra vieta, prie kurios nardė minėta komanda.

Ji yra už 4 jūrmylių nuo Lietuvos jūros sienos, ekonominėje zonoje.

Taigi šiuo atveju radinys tarsi ir nepriklausytų mūsų valstybei.

"Kur tas varpas, nežinome. O gal jį ir išsivežė, nes nėra įstatymo, kuris įpareigotų pranešti apie tokį radinį. Tik dabar yra pateiktos pataisos, kurios įpareigotų laivų kapitonus, ką nors aptikus, informuoti Kultūros paveldo departamentą. Dabar yra tokia tvarka arba netvarka: kažkas kažką suranda, kažkam perduoda koordinates, kažkas padaro biznį, pasikviečia panardyti, ką nori išsikelia, išvažiuoja, ir viskas", – piktinosi Klaipėdos universiteto Povandeninių tyrimų centro vadovas prof. Vladas Žulkus.

Tariama vagystės versija subliūško, kai dienraštis susisiekė su pačia S.Kerkau.

Užklausus, kas dabar turi tą radinį ir ką ketina su juo daryti, kolegė iš Vokietijos atrašė: "Varpas buvo paliktas NZ 55 kapitonui. Jis ketina juo pasirūpinti ir įteikti jį Klaipėdos muziejininkams. Tai ir buvo ta priežastis, kodėl mes jį ištraukėme iš dugno."

Kapitonas ruošia dovaną

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius pripažino, kad jau girdėjo apie ruošiamą dovaną muziejui, tačiau esą su juo dar niekas nesusisiekė.

"Nuotraukas, kaip atrodo tas laivo varpas, mačiau internete. Žinau, kad varpas yra Klaipėdoje ir kad jis bus perduotas mūsų muziejui. Reikia palaukti ir pamatysime", – teigė R.Adomavičius.

NZ 55 laivo kapitonas Linas, plukdęs nardytojų ekspediciją, patvirtino, kad artimiausiu metu ketina varpą perduoti Lietuvos jūrų muziejui.

"Nuskendusį laivą atradome dar prieš metus. Jis glūdi 60 metrų gylyje, Lietuvoje nėra tokių nardytojų, kurie galėtų dirbti šitokiame gylyje. Todėl šios tarptautinės komandos nardymai buvo labai naudingi, po vandeniu jie užfiksavo apie tūkstantį unikalių laivo nuotraukų. Kodėl iškėlėme varpą? Nes dar po metų smėlis tą varpą būtų užpustęs ir jo būtų nelikę, dabar bent jau jis bus eksponuojamas muziejuje", – sakė Linas.

Kapitono teigimu, ilgai nebuvo galima identifikuoti, koks tai laivas, būtent todėl ir reikėjo rasti kokią nors smulkią detalę, kad būtų lengviau nustatyti laivo tapatybę.

Varpas tam idealus daiktas, nes ant jo visada būna iškaltas laivo pavadinimas. Tačiau ant jo matomas užrašas "SS Marsdiep 1920" užminė dar daugiau mįslių.

Dramatiška laivo lemtis

Nardytojai surinko informacijos apie laivą "Marsdiep". Tai buvo krovininis garlaivis.

Pasirodo, jis pastatytas Danijoje tais pačiais 1920-aisiais, kurie ir nurodyti ant varpo.

Po kelerių metų laivas buvo parduotas ir pakeistas jo pavadinimas į "Jessie Maersk". Teigiama, kad laivo varpas taip pat pakeistas.

Taigi rastasis skenduolis negali būti "Jessie Maersk".

Ir štai aptikta papildomos informacijos: 1925 m. pastatytas dar vienas identiškas laivas "Rita Maersk" ir būtent jam perduotas "SS Marsdiep" varpas, kurį ir rado nardytojai.

"Rita Maersk" buvo parduotas 1939 m. vokiečiui Eduardui Bosselmannui. Tačiau iki 1941-ųjų laivas vis dar plaukiojo su Danijos, vėliau – su nacistinės Vokietijos vėliava.

Pradžioje jis buvo pervardytas "Edith", neilgai trukus jo savininkas jam suteikė "Edith Bosselmann" pavadinimą.

Žinoma tik tai, kad laivas nuskandintas Baltijos jūroje už keliolikos jūrmylių nuo Klaipėdos 1942 m. gruodžio 9 d.

Kiek žmonių tąkart žuvo, neaišku. Laivą atakavo povandeninis sovietų minininkas, L-3 klasės laivas "Frunzenietis" ("Frunzenec"), anksčiau vadintas "Bolševiku".

Šis tarybinis submarinas pridarė nemažai žalos Vokietijos laivynui.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Baltijos jūroje jis sunaikino 16 laivų, tarp jų tik kelis švedų, likusius – vokiečių. Jo taikiniai dažniausiai būdavo prekybiniai ir krovininiai (11) ir tik penki karo laivai.

Šiuo metu, kai "Edith Bosselmann" baigia sunykti jūros dugne, šio laivo tragedijos kaltininko L-3 "Frunzeniečio" fragmentas yra tarp Pergalės parko eksponatų Maskvoje.

Beje, šis povandeninis minininkas buvo eksploatuojamas iki 1971 m.

Baiminasi kaltinimų vagyste

Kapitonas Linas džiaugiasi, kad pavyko išaiškinti dar vieno skenduolio paslaptį. Tačiau baiminasi, esą "neprofesionalų" tyrinėjimas gali atsisukti prieš juos pačius.

"Supraskite, per audras jūros dugne smėlis juda ir paslepia viską, kas ten guli. Todėl po kurio laiko to laivo ten nebesimatys. Padarėme tai, ko Lietuvoje padaryti bet kuriuo atveju niekas negali, nes neturi nei tokios nardymo įrangos, nei tam parengtų žmonių. Ir jeigu jo niekas nenufotografuos, niekas nė nežinos, kad jis toks buvo. Labiausiai žeidžia nuostata, kad mes darome kažką negero. Bet kokia gera iniciatyva tuoj pat užgniaužiama. Mes nesame vagys, todėl bet kokie priekaištai labai skaudina", – neslėpė NZ 55 kapitonas.

Teigiama, kad baiminamasi ne be pagrindo. Prisiminta istorija, kai nuskendusio laivo "Lutra" (lot. "Ūdra") varpo vagyste buvo apkaltintas klaipėdietis nardymo klubo "Oktopus" vadovas Arūnas Vainora.

Prieš penkerius metus jis su grupe narų aptiko seną laivą, pamatė, kad jame yra varpas. Tada Arūnas susisiekė su prof. V.Žulkumi, šis paprašė, kad A.Vainora tą varpą iškeltų.

Radinį klubo nardytojai ištraukė, perdavė Lietuvos jūrų muziejui. Čia jie tą varpą nušveitė, ir A.Vainora paprašė, kad muziejus mėnesį leistų radinį eksponuoti nardytojų klube.

Vėliau muziejininkai tą varpą pamiršo, paskui esą kažkas atsibudo, jog jo nėra tarp eksponatų, atsiminė, kad varpas yra pas A.Vainorą, ir šis buvo apkaltintas jo vagyste.

Nesusipratimas išaiškėjo, nardytojai reabilituoti, tačiau nuoskauda liko.

Nesibaigianti įtampa

Pasak A.Vainoros, įtampa tarp mokslininkų tyrinėtojų ir nardytojų mėgėjų klubų išaugo, kai pastarieji atrado nacių povandeninį laivą netoli Klaipėdos krantų.

Esą kažkas nepasidalijo atradėjų garbės, kažkam suveikė ambicijos ir principai, po viso to ėmė rastis kažkokie draudimai nardyti Baltijos jūroje.

Pamenu, Plateliuose, kai ten pradėjome dirbti, irgi kalbėjo, kad mes išvogsime tilto polius, tačiau be mūsų jų ten niekas ir nesaugo.

"Mums buvo pažadėta, jog bus panaikinti pertekliniai reikalavimai ir draudimai nardyti prie įdomiausių nuskendusių objektų. Kokia tada prasmė tų mokslinių atradimų, jei niekas ten negali nardyti? O su tais draudimais jie nieko neapsaugos. Pamenu, Plateliuose, kai ten pradėjome dirbti, irgi kalbėjo, kad mes išvogsime tilto polius, tačiau be mūsų jų ten niekas ir nesaugo. Ir čia neteisinga kaltinti nardytojus nebūtais dalykais", – pabrėžė A.Vainora.

Saugios laivybos administracijos vadovas Robertinas Tarasevičius patvirtino, kad Lietuvos teritorinėje jūroje yra 84 nuskendę objektai, tik 9 jų – istoriniai.

Oficialių institucijų teigimu, nardyti prie jų esą nėra draudžiama, tačiau nardytojai kalba ką kita.

"Į kultūros paveldo sąrašus įtraukta 15 nuskendusių objektų, prie jų nardyti nedraudžiama, išskyrus prie vienintelio vokiečių povandeninio laivo, kuris yra nuskendęs netoli Klaipėdos", – patvirtino ir V.Žulkus.