Apverkė pabaigą

Informacijos centrą migrantams Raudonojo Kryžiaus draugija atidarė dar 2012 metais.

Pačioje pradžioje šioje įstaigoje dirbo keturi žmonės. Tačiau vėliau centre jau skaičiuota nuo 8 iki 10 darbuotojų.

Viena buvusių šio centro darbuotojų Rusnė Hrabovskyj su liūdesiu atsiliepė į žinią, kad uždaromas centras migrantams.

„Aš šiame centre nebedirbu jau metus, bet dirbau ilgokai ir jam atidaviau visą širdį. Mes teikėme socialines konsultacijas migrantams. Į svetimą šalį atvykęs žmogus nežino, kur užrašyti vaiką į darželį, kaip surasti jam mokyklą. Žmonės prašydavo informacijos apie būsto nuomą. Ne visi žinojo, kur ieškoti ir darbo skelbimų“, – pasakojo R. Hrabovskyj.

Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta ne tik darbo paieškoms.

„Priežasčių gali būti įvairių. Persikelia kitataučiai dėl to, kad sukūrė šeimą. Atvykstama gyventi net dėl savo šaknų. Labai dažnai ateidavo žmonės, kurie absoliučiai neturėdavo bazinių žinių, kur ir ko čia ieškoti. Kaip kempinė žmonės gerdavo informaciją. Jiems dažniausiai rūpėdavo patys paprasčiausi dalykai, buitiniai. Pavyzdžiui, kaip pas mus veikia sveikatos apsaugos sistema, kur jiems susirasti gydytoją. O tokių dalykų bet kur nepaklausi“, – pasakojo R. Hrabovskyj.

Centre atvykėlis galėdavo gauti ir teisininko konsultaciją.

„Nemokamai juos konsultuodavo psichologas. Organizuojami buvo lietuvių kalbos kursai. Organizuodavome pilietinį orientavimą – migrantams buvo pristatoma šalies istorija, papročiai, pristatomas lietuvių identitetas. Kai buvo geresnis finansavimas, net į ekskursijas važiuodavome po Lietuvą. Vykdavo daugybė renginių“, – prisiminė moteris.

Tokioms veikloms finansavimą skirdavo ES fondai.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, finansavimo administravimas buvo perduotas savivaldybėms. Aš tiksliai nebežinau, gal Raudonasis Kryžius nebedalyvavo projektuose ar čia kitos priežastys lėmė, bet žinome tik tiek, kad centras bus uždarytas, buvusios kolegės kraunasi daiktus“, – liūdnai kalbėjo pašnekovė.

Užsidarys: nuo kovo uostamiestyje nebeliks Raudonojo Kryžiaus įkurto Informacijos centro migrantams, tačiau Klaipėdos savivaldybė tikino, kad atvykėliai būtiniausią informaciją gali gauti bet kurioje valstybinėje ar savivaldybės įstaigoje. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Trūksta finansavimo

Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyriaus vadovė Jolanta Jonikienė tikino, kad Informacijos centras nuo kovo galutinai užvers duris.

„Tai yra finansavimo klausimas. Reikia ne tik patalpas išlaikyti, bet ir darbuotojams atlyginimo klausimas kyla. Iš paskutinio projekto, kurį turėjome su Klaipėdos savivaldybe, realiai pinigų užteko tik darbuotojų atlyginimams. Raudonasis Kryžius pats viską išlaikė. Mes, kaip organizacija, nepajėgūs tęsti šią veiklą, nes neturime kitų finansavimo projektų“, – pripažino J. Jonikienė.

J. Jonikienė vylėsi, kad po pokalbio su savivaldybės vadovybe, galbūt įvyks teigiamų poslinkių šioje srityje.

„Mes jaučiame, kad yra didžiulis poreikis tokių socialinių paslaugų. Per tuos metus pas mus apsilankė daugiau nei 5 tūkst. žmonių, kuriems suteikta įvairiausių paslaugų“, – tikino J. Jonikienė.

Lėšos skiriamos ne etatams išlaikyti, o paslaugoms teikti.

J. Jonikienė aiškino, kad šiuo metu Raudonasis Kryžius ruošia lankstinukus su kontaktine informacija įstaigų, kuriose migrantai gali ieškoti atsakymų į savo klausimus.

Būta visokių patirčių

Kyla klausimas, kiek įstaigų vis dėlto užsiima migrantų informacijos klausimais.

Aiškėja, kad tokių patirčių turi ne tik viešosios įstaigos, bet ir biudžetinės, konsultacijas teikia ir valstybinės institucijos.

Prasidėjus karui Ukrainoje, atvykusiems ukrainiečiams pirminę informaciją teikė Ukrainiečių registracijos centras.

Ukrainiečių registracijos procedūros iki šiol vykdomos Migracijos departamento Klaipėdos skyriuje.

Dėl laikino apgyvendinimo paslaugų asmenys galėjo kreiptis į Klaipėdos moksleivių saviraiškos centrą, kitos paslaugos buvo teikiamos nevyriausybinių organizacijų patalpose – „Maisto banko“ ir Raudonojo Kryžiaus.

Tiesa, 2022 metų vasarą Ukrainiečių registracijos centras buvo uždarytas, paaiškėjo, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos puikiai susitvarko su tiesioginiu darbu ir atskiro centro būtinybės nebėra.

Dar anksčiau, 2014 metais, Rusijos Federacijai įsiveržus į Krymą ir jį okupavus, Klaipėdos miesto socialinės paramos centras taip pat skelbė, kad teikia paslaugas migrantams.

Šis projektas buvo trumpalaikis, tačiau įstaiga visiškai susitvarkė su keltomis užduotimis.

Socialinės pagalbos paslaugos buvo teikiamos lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimos nariams, gyvenusiems Kryme, Sevastopolio mieste, Donecko ir Luhansko srityse, visiems tiems, kurie nusprendė persikelti į Lietuvą.

Vaida Raugelė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ką veikė „Klaipėda ID“?

Viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ padalinys – centras „International House Klaipėda“ taip pat buvo skirtas atvykėlių pagalbai.

Skelbta, kad pagrindinė šio centro veikla – užtikrinti sklandų užsieniečių persikėlimą į uostamiestį, suteikiant pagalbą pradėjus naują gyvenimo, karjeros ar verslo etapą.

Tik aiškėja, kad ši įstaiga dirbo su aukštos kvalifikacijos atvykėliais, buitinės migrantų problemos nebuvo šios įstaigos prioritetas.

Naujajai Klaipėdos valdančiajai daugumai kilo klausimų, kokiu krūviu dirbo centras „International House Klaipėda“, jei realiai užsieniečiams konsultacijas teikia Migracijos departamentas, Užimtumo tarnyba, „Sodra“, Mokesčių inspekcija?

„Esu ten važiavusi tiek ryte, tiek vakare ir klausdavau – kiek žmonių tą dieną buvo aptarnauta? Išgirsdavau, kad du ar tris. „International House Klaipėda“ mes pertvarkėme. Šios įstaigos vienintelė pareigybė perkelta į Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūrą“, – paaiškino Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė.

V. Raugelė patikino, kad jokios pagalbos migrantams durys neužsidaro.

„Projektas, kuriame sutartys pasirašytos su Raudonuoju Kryžiumi ir edukaciniu-kultūriniu centru „Metidė“, baigsis vasario pabaigoje. O tada ir žiūrėsime. Konsultacijos šiuo klausimu dar tik prasidėjo. Nacionaliniu mastu bus svarstoma. Mes jokių durų neuždarome. Yra galimybių teikti paraiškas įvairiausioms paslaugoms“, – pastebėjo V. Raugelė.

Vicemerė akcentavo, kad pirmiausiai teks įvertinti, kaip buvo įgyvendintas projektas, kaip sekėsi paslaugas teikiantiesiems.

„Pirmiausiai išanalizuosime rezultatus. Tada matysime, ko mums reikia. O pasakymas, kad neužtenka pinigų algoms, kelia klausimų. Lėšos skiriamos ne etatams išlaikyti, o paslaugoms teikti“, – teigė V. Raugelė.

Ji patikino, kad ES lėšų programų yra įvairių.

„O durų, kurias atvėrus galima surasti atsakymų į klausimus, taip pat yra įvairių. Pasibaigė vienas projektas, prasidės kitas. „International House Klaipėda“ vieno langelio principu puikiai gali suteikti pirminę informaciją. Dėl būsto klausimų ar kitų išmokų gali suteikti net ir Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Konsultacijas teikia daugybė skyrių, net ir viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“. Savivaldybė visiškai užtikrina konsultacijas viešosioms paslaugoms gauti anglų kalba ir visomis kitomis kalbomis“, – priminė V. Raugelė.

Projektui – 241 tūkst. eurų

Klaipėdos savivaldybės specialistė Idilija Valužytė-Žvirzdinė patikslino, kad 2023 ir 2024 metais savivaldybė administravo projektą, kuriam buvo skirta 241 tūkst. eurų ES lėšų.

ES pinigai buvo skirti Klaipėdoje gyvenančių ukrainiečių priėmimui ir integracijai.

Projektą vykdo Klaipėdos savivaldybė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir edukacinis-kultūrinis centras „Metidė“.

Iš pradžių tokia suma buvo skirta metams, vėliau projektas buvo pratęstas dar metams, finansavimas liko toks pat.

I. Valužytė-Žvirzdinė patikino, kad per dvejus metus abi įstaigos, su kuriomis savivaldybė buvo pasirašiusi sutartį paslaugoms teikti, tinkamai teikė ataskaitas.

„Klausimų nekilo. Viską teikė tvarkingai. Sutarties partneriai žinojo, kad projektas baigsis. Bet Informacijos centras ir šis projektas yra du skirtingi dalykai. Pinigai buvo skirti ne Informacijos centro išlaikymui, o projektinei veiklai. Kiek žinoma, ateityje iš šio šaltinio nėra numatyta lėšų. Tačiau ministerijų lygmeniu numatyti kiti projektai. O šis projektas buvo finansuojamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo priemonės „Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju“ lėšomis“, – patikslino I. Valužytė- Žvirzdinė.

Šio projekto dalyviai galėjo gauti psichologines konsultacijas, dalyvauti lietuvių kalbos mokymuose, galėjo pasinaudoti teisininko konsultacijomis ar gauti vertimo raštu paslaugą.