Galima uostamiesčio gydymo įstaigų pertvarka kelia nerimą. Svarstoma, ar reforma palies tik kai kurių pavaldumą, ar smogs visoms iš peties.

Laukia reformos

Medikai svarsto, kurią sveikatos apsaugos grandį labiausiai reikėtų reanimuoti. Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, tačiau visi vieningi – reformos būtinos.

Nuo kitų metų liepos mėnesio nebeliks Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA). Iki tol turės būti išspręstas penkių jai pavaldžių uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigų likimas.

KAVA priklauso Klaipėdos apskrities bei Tuberkuliozės ligoninės, Sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Sporto medicinos, Priklausomybės ligų centrai.

Tačiau daugiausiai nerimo dėl numatomų reformų pasėjo sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko iniciatyva birželį įsteigtas visuomeninis Sveikatos sistemos reformos biuras.

Jis sudarytas siekiant racionalesnės sveikatos apsaugos sistemos, efektyvesnio lėšų naudojimo, didesnio paslaugų prieinamumo žmonėms.

"Sistema turi tenkinti poreikius, o ne "valgyti" pinigus. Sistemą būtina pertvarkyti. Tam reikalingi skubūs, ryžtingi ir racionalūs žingsniai", – sakė ministras A.Čaplikas.

Pasaulio banko išvadose teigta, kad Lietuvoje yra plačiausias gydymo įstaigų tinklas ES ir daugiausiai gydytojų.

Tad Klaipėdos medikai spėja, kad numatomos reformos neapsiribos tik kelių gydymo įstaigų pavaldumo pasikeitimu.

Bijoma dėl Vaikų ligoninės

Klaipėdiečiai šnibždasi, kad virš Vaikų ligoninės vėl pakibo prijungimo grėsmė. Šią gydymo įstaigą jau ne kartą bandyta prijungti prie vienos ar kitos miesto ligoninių. Net juokaujama, kad ši tema – vis sugrįžtanti mada.

Lietuvoje tėra dvi savarankiškos vaikų ligoninės: viena uostamiestyje, kita – Vilniaus universiteto. Pastarąją ketinama prijungti prie Santariškių klinikų. Tad manoma, kad baimė dėl Klaipėdos vaikų ligoninės – pagrįsta.

Šiuo metu spėliojama, kurios – Klaipėdos universitetinės ar Apskrities – ligoninės dalimi ji galėtų tapti.

Mažųjų ligonių sveikata besirūpinantys gydytojai neslepia nerimo dėl ateities. Bet jie mano, kad netikslinga suplakti vaikų ir suaugusiųjų gydymo. Suaugusiajam lengviau nusakyti skausmų ar negalavimų priežastį, nei apie tai išklausti mažojo paciento. Skiriasi ir jų gydymo specifika.

Vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė taip pat girdėjo kalbų apie įstaigos galimą prijungimą.

"Mes aptarnaujame visą Žemaitiją, o vaikų specialistų šiame krašte labai mažai. Mes turime visų profilių specialistus, ir po kelis. Prijungus mus prie suaugusiųjų, vaikų tarnyba būtų sužlugdyta", – įsitikinusi vadovė.

Pasak K.Bobianskienės, ministerijos planuose būta ketinimų Vaikų ligoninę padaryti filialu. Tačiau kol kas valdininkai nieko konkretaus nežino. Ministerijoje – atostogų metas.

Vaikų ligoninės steigėjas – Klaipėdos miesto savivaldybė, tad vyriausioji gydytoja viliasi, kad šis statusas apsaugos nuo reformos. K.Bobianskienės manymu, ekonominio efekto gydymo įstaigos prijungimas neduotų. Tik diskriminuotų vaikus.

"Mūsų pacientams nieko nereikia pirkti. Trejus metus pas mus buvusi vaistinė išsikraustė, nes neišsilaikė. Tai įrodymas, kad pas mus gydymas nemokamas", – dar vieną argumentą dėl gydymo įstaigos savarankiškumo išsaugojimo pateikė vadovė.

Laukia savo eilės

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė patvirtino, kad šiuo metu tarp miesto medikų aktualiausia tema – numatomos gydymo įstaigų permainos.

"Pertvarkos metmenys patvirtinti, bet negaliu pasakyti, kiek tai priartėję prie konkrečių įstaigų. Dabar labiau kalbama apie Vilnių, o kai ten ką nors konkretaus nuveiks, pereis prie kitų miestų", – sakė ji.

J.Asadauskienė nesutinka su Pasaulio banko išvadomis, kad Lietuvoje per didelis gydymo įstaigų skaičius – visos jos turi užtektinai darbo.

"Realiai dirbančių gydytojų ir turinčių diplomą skaičius skiriasi. Jei šios profesijos atstovų būtų per daug – eilių taip pat nebūtų. Nors jas ilgina ir biurokratiniai dalykai", – pridūrė J.Asadauskienė.

"Kaip biurokratė galiu pasakyti, kad gydymo įstaigų restruktūrizacija reikalinga. Ką prie ko šiandien jungti – negalėčiau komentuoti. Tam reikalingi skaičiavimai, tam tikras pagrindimas", – mano vedėja.

Ministerijai ar savivaldybei?

Pasak J.Asadauskienės, kol kas Vyriausybės lygmeniu svarstomas apskričiai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų likimas. Savivaldybė sulaukė vieno iš Vyriausybės posėdžio protokolo, kur nurodoma, kokią gydymo įstaigą prie ko jungti.

Numatoma, kad apskričiai pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos pereis į savivaldybės globą.

"Kol kas mūsų neklausia, ko norime. Bet koks mums skirtumas!? Jos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos fondo. Problema tik su tomis, kurios gali būti atiduotos į biudžetinį finansavimą. Iš esmės steigėjo vaidmuo nieko nekeičia", – tikino vedėja.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo skyriaus vedėja Ilona Bumblienė įsitikinusi, kad gydymo įstaigų reformos palies visus didžiuosius miestus.

"Aiškumo kol kas trūksta, nes nepateikta jokių gairių. Patys kol kas sėdime ir laukiame, kas bus", – sakė ji.

Pasak I.Bumblienės, gydymo įstaigų pavaldumo klausimą turės išspręsti Sveikatos apsaugos ministerija. Jos manymu, būtų gerokai paprasčiau, jei įstaigos taptų pavaldžios ministerijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Giedrė Maksimaitytė informavo, kad atsakingi už būsimas reformas darbuotojai šiuo metu atostogauja. Be to, kol kas pateikti tik pertvarkos metmenys, tad kalbėti apie konkrečius miestus ar įstaigas būtų ankstoka.

Aiškumo dėl būsimų reformų turėtų padaugėti nuo rugsėjo. Šią savaitę Vyriausybėje ketinama pristatyti gydymo įstaigų pertvarkos planus.

Sunkiausia bus ligoniams

Vienos iš KAVA pavaldžių gydymo įstaigų, Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas teigė kol kas nieko nežinąs apie numatomas reformas, tad anksti būtų svarstyti apie būsimą šeimininkų pasikeitimą.

Nuo kitų metų ligoninė gali tapti pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai arba Klaipėdos miesto savivaldybei. Pasak Z.Juzumo, daug pliusų ir minusų būtų priklausant tiek vienai, tiek kitai institucijai.

"Daug metų save išsilaikome, tad šeimininkas reikšmės neturi. Nors ministerijos planuojama reforma sudrebins gydymo įstaigas. Ramiai laukiame, kas bus. Mes ir kruvino ligonio ramiai laukiame, nors kitam tai gal ir stresas. Esame pripratę prie reformų ir stresų", – sakė pavaduotojas.

Pasak Z.Juzumo, Estijos ir Vokietijos gydymo įstaigos sveikatos reformą išgyveno prieš 15 metų. Ten tada buvo uždaromos ligoninės. Lietuviai taip pat neišvengiamai turės išgyventi reformą. Sunkiausia prisitaikyti prie permainų bus ligoniams, mano gydytojas.

Šeimos gydytojai "miega"

Z.Juzumas neslėpė kritiško požiūrio į šeimos gydytojo instituciją, nevykdančią jai priklausančių funkcijų. Tad būtent ši grandis turėtų patirti didžiausias permainas.

"Daugelyje Europos šalių šeimos gydytojai pagalbą ligoniui užtikrina visą parą. Tik pas mus ji veikia iškreipta forma. Ligoniai ir dėl smulkmenų kreipiasi į ligonines", – teigė gydytojas.

Z.Juzumo manymu, reformos tikslas – išjudinti "miegančią" šeimos gydytojo instituciją ir priversti dirbti savo darbą. Kitas žingsnis būtų atsisakyti rajoninių ligoninių, nes jau dabar jų darbą perima regioninės gydymo įstaigos.

Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

Klaipėdoje spręsis mažųjų, vadinamųjų vienos ligos ligoninių (pavyzdžiui, Tuberkuliozės) likimas. Abejoju, ar tikslinga sujungti didžiąsias ligonines. Kokia nauda? Neliktų vyriausiojo gydytojo, tačiau atsirastų filialo vadovas. Gali kilti klausimas dėl Vaikų ligoninės savarankiškumo. Jei prijungtų prie mūsų, pastačius dar vieną korpusą – daug ką būtų galima išspręsti. Ministerijoje iš pradžių galvota miestuose palikti po vieną ligoninę, bet tos minties atsisakyta. Nukentėtų pacientų pasirinkimas. Reforma labiausiai palies dabar santykinai vegetuojančias rajono ligonines ir vienos ligos gydymo ligonines. Pertvarka reikalinga dėl pinigų trūkumo ir Pasaulio banko išvadų.