Rengiamasi Skulptūrų parko pertvarkos startui: dėlioja paskutinius taškus

Stengsis sušvelninti problemas

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patvirtino, kad artėja Skulptūrų parko pertvarkos pradžia.

Parkui atnaujinti numatyta skirti 3,7 mln. eurų. Darbai turi būti baigti iki 2023 m.

"Darbo grupė veikia, pirkimas paskelbtas, procesas juda. Tų problemų, kaip ir kiekviename projekte, iškyla. Mūsų darbo grupė stengsis jas sušvelninti. Per dvejus metus planuojame parką sutvarkyti, darbai turėtų prasidėti jau kitais metais", – tvirtino V.Juška.

Čia pat palaidoti ir karo metais Klaipėdoje mirę ar žuvę karo belaisviai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė mano, kad visuomenei informacijos apie šio projekto vykdymą turėtų būti suteikiama daugiau. Anot jos, pradėjus pertvarką gali kilti ir daugiau konfliktų su gyventojais, ne tik dėl kertamų medžių.

Jau dabar pasigirdo parko kaimynystėje gyvenančių žmonių nepasitenkinimas, kad greta jų namų ketinama įrengti krepšinio aikštelę.

Medžiai ar kapai?

Kai prieš du dešimtmečius buvo ruošiamas parko detalusis planas, siūlyta nukirsti 960 medžių.

Dabar raginama šalinti 504 kamienus, tai yra ne medžius, o augalus, kurie gali būti ir ploni, savaime užaugę medeliai, gožiantys bei stelbiantys senuosius, istorinius medžius.

Dėl to, vos apie tai paskelbus, visuomenėje kilo didelis ažiotažas.

Tačiau esą šis parkas – ne vien medžiai, pirmiausia tai milžiniškos kapinės, kuriose palaidota per 30 tūkst. žmonių. Daugumos jų palaikai čia ir tebėra.

Parke yra didelis kompleksas, skirtas Raudonosios armijos kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, jų čia palaidota per 600.

Šalia jų palaidoti tarpukario Lietuvos kariai, tik ta vieta pažymėta kukliu, laiko suniokotu mediniu kryžiumi.

Čia pat palaidoti ir karo metais Klaipėdoje mirę ar žuvę karo belaisviai.

Kelių dešimčių lenkų, belgų, prancūzų kapo vieta niekaip nepažymėta, dabartiniai klaipėdiečiai net nenumano, kur guli palaikai.

Lenkijos istorijos institutas yra atlikęs tyrimą ir pateikęs klaipėdiečiams Klaipėdoje žuvusių lenkų belaisvių vardus, pavardes ir gimimo metus.

Jau seniai bendraujama ir su prancūzais. Tose pačiose kapinėse taip pat palaidotos Prancūzijos ir Prūsijos karo, vykusio 1870–1871 m., aukos.

Mirusieji bus įamžinti

Skulptūrų parke laidota ir po Antrojo pasaulinio karo. O kai praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kapinės paverstos Skulptūrų parku, tik dalis žmonių perkėlė savo artimųjų palaikus kitur.

Be to, čia palaidota ir nemažai Klaipėdai nusipelniusių piliečių. Ne visų jų amžinojo poilsio vietos yra žinomos.

Tvarkant parką jas siūloma tinkamai pažymėti, kaip ir sovietinių represijų aukas, kurios taip pat čia slapta buvo laidojamos.

Daugumai klaipėdiečių tai vis dėlto ne tik parkas, o pirmiausia – kapinės, todėl čia kasmet per Vėlines vis uždegamos žvakės, paliekama gėlių.

Atnaujinus parką planuojama įamžinti visų čia atgulusių žmonių atminimą.