- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos žiniasklaida nestokojo dėmesio Baltarusijos prezidento grasinimui perkelti krovinius iš Klaipėdos uosto, tačiau ryškėja ir įdomios detalės.
Tarifų skirtumai akivaizdūs
Rusijos uostai išskėstomis rankomis lauktų Baltarusijos naftos produktų iš „Belneftechim“, „Beloruskoj neftiannoj kompanii“ ir kitų bendrovių.
Jau net dalijamasi, kiek baltarusiškų naftos produktų ir koks – Ust Lugos, Vysocko ar Sankt Peterburgo uostų terminalas galėtų priimti. Tik šiuose Rusijos Baltijos jūros regiono uostuose yra specializuoti naftos produktų terminalai.
Tikinama, kad kai kurie Rusijos terminalai su Baltarusijos naftos produktų gamintojais jau derasi dėl transportavimo sutarties sąlygų.
Pačioje Rusijoje abejojama, ar pavyks susiderėti dėl konkurencingų sąlygų. Naftos produktų krovos įkainiai Klaipėdos uoste baltarusiams yra daugiau nei dvigubai mažesni nei rusams Ust Lugos uoste. Nurodyta, kad Klaipėdoje už šviesiųjų naftos produktų tonos pakrovimą mokama 5,7 euro, o Ust Lugos uoste tai kainuoja 1 150 rublių arba 12,96 euro.
Įvertinus dar ir gerokai didesnį atstumą iki Rusijos uostų, išeitų, kad iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą gabenti naftos produktus yra daugiau nei tris kartus pigiau nei per Rusijos uostus.
Jei nurodytų Lukašenka
Nepaisant to, Rusijoje jau vertinama, kiek kuris terminalas galėtų priimti baltarusiškų naftos produktų.
Dėl kritusių naftos ir jos produktų kainų Rusijos uostų naftos produktų terminalai šiuo metu nėra itin stipriai užkrauti.
Sankt Peterburgo naftos terminalas priimtų apie 2 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų, Vysocke esantis „Lukoil“ terminalas gali priimti apie 4 mln. tonų. Baltarusijos naftos terminalų atstovai jau lankėsi Vysocke, domėjosi krovos sąlygomis ir kainomis. Buvo teigiama, kad jiems gabenti produktus per Vysocką nenaudinga, todėl toks gabenimas būtų tik tuo atveju, jei nurodytų Aliaksandras Lukašenka.
Ust Lugos uoste yra net trys naftos produktų krovos terminalai. Vien „Ust Luga oil“ galinti priimti apie 4 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų. Ši kompanija neva galinti baltarusiams pasiūlyti ir pačias palankiausias krovos sąlygas, jei visa Baltarusijos naftos produktų krova pereitų jai.
Šiandien niekas tiksliai nežino, kokį kiekį naftos produktų Baltarusija norėtų eksportuoti per Rusiją. Neoficialiais duomenimis, Baltarusija per metus eksportuojanti 10,5 mln. tonų naftos produktų. Iš jų 6 mln. tonų gabenama per rytinės Baltijos šalių uostus. Tačiau Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas oficialiai teigė, kad Baltarusija į Rusiją iš Baltijos uostų norėtų permesti 4 mln. tonų naftos produktų.
Didžiausias terminalas pasaulyje
Tuo metu, kai Rusijoje dalijamasi baltarusiška nafta, nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad per Rusijos uostus galėtų eiti ir baltarusiškos trąšos.
Rusijos uostuose stokojama pajėgumo pačios Rusijos trąšoms eksportuoti. Iki šiol dalis rusiškų trąšų dar vis keliauja per rytinės Baltijos uostus.
Paprastas pavyzdys – didžiausias regiono Rusijos Ust Lugos uostas krovė vos 3,3 mln. tonų rusiškų trąšų. Sankt Peterburge trąšų krova siekė 4,4 mln. tonų. Rusijos trąšų eksportas siekė apie 16 mln. tonų. Pati Rusija nesugeba per savo uostus eksportuoti visų trąšų.
Jei Baltarusija, kad ir ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, galėtų perkelti naftos produktus, tai kaip ji perkels trąšas? Juo labiau kad Klaipėdos „Birių krovinių terminale“ ji turi 30 proc. akcijų?
„Birių krovinių terminalas“, kaip ne kartą teigė vienas iš jo savininkų Igoris Udovickis, šiuo metu yra stambiausias trąšų krovos terminalas pasaulyje. Jis taip išsiplėtė, kad vienu metu prie jo gali būti kraunami keli „Panamax“ ir „Post Panamax“ laivai į skirtingus pasaulio regionus ir su keliomis rūšimis skirtingų trąšų.
Aistros gali nurimti
Pačioje Rusijoje dar nėra tikrumo, kad jau šį kartą baltarusiški kroviniai iš rytinės Baltijos šalių persikels į jų uostus. Tokių ketinimų jau buvo ne kartą, bet Baltarusijos krovinių srautai per Rusijos uostus taip ir nepajudėjo. Rusijoje manoma, kad ir šį kartą porinkiminės „aistros gali nurimti“. Rusijos analitikai taip pat įžvelgia, kad Baltarusijai ne tik ekonomiškai, bet ir dėl kai kurių asmeninių paskatų būtų nenaudinga eksportuoti krovinius per Rusijos uostus.
Prisiminti atvejai, kurie tarp Rusijos ir Baltarusijos buvo sukėlę vadinamuosius naftos karus. Rusija parduodavo Baltarusijai dalį naftos mažesnėmis kainomis, kad ji pagamintų šviesiuosius naftos produktus ir pateiktų bendros rinkos vartotojams. Buvo pastebėta, kad iš pigių naftos produktų pagaminti šviesieji naftos produktai eksportuojami pridengiant juos kitų naftos produktų pavadinimais. Rusija įvertino, kad taip elgdamasi Baltarusija arba atskiri jos valdininkai darėsi sau nemažas nelegalias pajamas. Jei naftos produktai būtų gabenami per Rusijos uostus, toks „verslas iš šalies“ neva būtų neįmanomas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai18
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai4
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą3
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą6
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Dėl asfalto sodų bendrijoje – intrigos3
Už kelių kilometrų nuo uostamiesčio esanti sodų bendrija „Tolupis“ turėjo įveikti sudėtingą iššūkį dėl asfalto tiesimo. Sodininkus ne tik teko įkalbinėti prisidėti prie projekto. Atsirado ir sunkiai suvokiamų reakcij...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?23
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai25
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Dar kartą keitė statinio S. Nėries gatvėje paskirtį: bus gydymo įstaiga?3
Baigiamo statyti naujo pastato S. Nėries gatvėje paskirtis per pastaruosius penkerius metus keičiama jau trečią kartą. Pradžioje projektas sumanytas kaip jaunimo nakvynės namai, paskui nuspręsta, kad tai bus viešbutis, tačiau galiausiai apsisp...