Rytų Europos uostų laukia nežinia

"Džiūsta" Rusijos uostai

Jau yra pirmieji duomenys apie tai, kokį nuosmukį gali patirti Rusijos uostai. Jis bus milžiniškas.

Vakarų Europos ekonomikos analitikai skelbė, kad per mėnesį nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki maždaug kovo 25 d. prekyba tarp Rusijos ir likusio pasaulio sumažėjo apie 60 proc.

Tai jau pajuto Rusijos Baltijos jūros regiono uostai. Pagal Vakarų šalių analitikų prognozes, Sankt Peterburgo ir Leningrado srities uostuose bendras krovos kritimas kovą sieks apie 40 proc. Nors karas prasidėjo vasarį, dalis prekybos su Rusija iš inercijos dar vyko ir kovą.

Uostų veiklai ypač trukdė didžiųjų Rusijos bankų pašalinimas iš tarptautinės mokėjimų sistemos. Kovo viduryje į Sankt Peterburgą atplaukiančių laivų skaičius buvo mažesnis maždaug 65 proc. nei pernai tuo pačiu metu.

Vakarų Europos laivybos kompanijos traukėsi iš Rusijos arba numatė pasitraukimo terminą. Dauguma planuoja pasitraukti iki balandžio pabaigos.

Kiek mažesnis laivybos mažėjimas užfiksuotas Rusijos Tolimųjų Rytų regione – apie 52 proc.

Ekonominė įtampa tarp Rytų ir Vakarų labiausiai paveiks šalia Rusijos ir Baltarusijos esančias Europos Sąjungos šalis.

Svarsto apie persiorientavimą

Ekonominė įtampa tarp Rytų ir Vakarų labiausiai paveiks šalia Rusijos ir Baltarusijos esančias Europos Sąjungos šalis.

Lietuvoje jau oficialiai buvo įvardyta, kad šiemet Klaipėdos uosto krova gali sumažėti apie 20 proc. Taip teigiant buvo vertinama ta krova, kuri susijusi su Baltarusija. Karas Ukrainoje taip pat paveiks ir jau veikia Klaipėdos uosto krovą. Jis atsilieps ir kelis dešimtmečius sėkmingai veikusiam traukiniui "Vikingas", kuris per Baltarusiją važiuodavo į Ukrainos Odesos regioną.

Koks bus galutinis šių metų Klaipėdos uosto krovos kritimas, sunku prognozuoti. Tikrasis vaizdas gali pradėti aiškėti maždaug nuo gegužės.

Šių metų pirmieji du mėnesiai Klaipėdos uostui dar nebuvo itin blogi. Bendra krova siekė 6,7 mln. tonų ir per du mėnesius buvo 10,5 proc. mažesnė nei pernai. Krovinių kiekis buvo mažesnis 791 tūkst. tonų. Esminis kritimas užfiksuotas dėl "Belaruskalij" trąšų. Birių krovinių šiemet per du mėnesius krauta beveik 887 tūkst. tonų, arba 23,5 proc., mažiau. Priminsime, kad sausį "Belaruskalij" trąšos dar buvo kraunamos, o vasarį – jau ne.

Pirmųjų dviejų mėnesių Klaipėdos uosto krovos kritimą gerokai sušvelnino net 46 proc. išaugusi konteinerių krova. Ji ypač pasijuto "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminale. Krova jame dar gali ir didėti, nes atsirado nauja transokeaninė konteinerių gabenimo linija, užsukanti ir į Klaipėdą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas jau įžvelgė krovinių srautų persiorientavimą. Gali būti, kad ateityje daugės į Lietuvą iš Vakarų gabenamų krovinių.

Niūrios latvių prognozės

Palyginti gerai šiuos metus pradėjo iki tol nuolat kritę Latvijos uostai. Per du mėnesius Rygos uostas krovė 3,5 mln. tonų – 2,5 proc. daugiau nei pernai. Ventspilio krova siekė 2,3 mln. tonų, arba 3,9 proc. daugiau nei pernai. Liepojos uostas krovė 1,3 mln. tonų, o tai net 28 proc. daugiau nei pernai.

Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis metų pradžią įvertino palankiai, tačiau ir jam yra nerimo dėl Latvijos uostų krovos.

Latvijos uostai dar vis pernelyg smarkiai priklauso nuo Rusijos krovinių. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei jai ir Baltarusijai skirtų sankcijų maždaug po mėnesio Latvijos uostuose gali visai nelikti rusiškų ir baltarusiškų krovinių.

Tokiu atveju Latvijos geležinkeliai netektų apie 85 proc. krovinių. Ventspilio uoste krova sumažėtų maždaug dviem trečdaliais. Rygos uostas netektų apie 45 proc. krovinių, Liepojos uosto netektis siektų iki 30 proc.

T.Linkaičio vertinimu, Latvijos uostų padėtis kiek sušvelnėtų, jei, kad ir netekus visų Rusijos ir Baltarusijos krovinių, bent jau išliktų Kazachstano, Uzbekijos ir Kinijos kroviniai, kurie atkeliauja geležinkeliais per Rusiją.