„Šia gatve visą dieną, o ypač ryte vyksta intensyvus vaikų ir suaugusiųjų judėjimas, čia nėra perėjos, vaikai eina nesidairydami, tai – nesaugu. Jeigu būtų pažymėta perėja, vairuotojai veikiausiai sąmoningai važiuotų lėčiau šiame kelio ruože“, – aiškino klaipėdietis.

Miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Ričardas Žemgulis teigė, kad Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėse įvestas terminas „Nežymėtoji pėsčiųjų perėja“.

Tai – inžinerinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nuožulniais kelio bortais, iškiliąja saugos salele, pėsčiųjų eismui pritaikyta perėjimo per kelią ar gatvę vieta.

Ji dažniausiai nepažymėta nei nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“, nei horizontaliojo ženklinimo linijomis, tačiau kartais gali būti pažymėta ir įspėjamaisiais kelio ženklais „Pėstieji“.

„Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“, – paaiškino R. Žemgulis.

Pėsčiasis bus kur kas saugesnis, jeigu tokiose vietose praleis transporto priemones ir žvalgysis.

Vedėjas pabrėžė, kad tokiose vietose ties sankryžomis yra pažymėti pėsčiųjų takų „nuvedimai“, o žmonės, jeigu saugu, gali kirsti gatvę.

„S. Šimkaus gatvėje dalis ruožų yra pažymėti geltonomis brūkšninėmis linijomis, kad nebūtų statomi automobiliai ir pagerėtų matomumas. Pėsčiasis bus kur kas saugesnis, jeigu tokiose vietose praleis transporto priemones ir žvalgysis, o ne eidamas drąsiai tikėsis, kad vairuotojas jį pastebės ir spės sustoti“, – pabrėžė Transporto skyriaus vedėjas.

Taisyklėse numatyta, kad pėsčiųjų perėja gali būti įrengiama transporto priemonių eismo intensyvumui esant didesniam kaip 500 automobilių per valandą ir esant daugiau kaip 70 pėsčiųjų per valandą.

Jeigu automobilių skaičius per valandą neviršija 500, anot R. Žemgulio, rekomenduojama nežymėta pėsčiųjų perėja.