Šį savaitgalį Neringai švenčiant savo 54-ąjį gimtadienį dviejų dešimčių metų gyvavimą mini ir ant Parnidžio kopos stovintis Saulės laikrodis. Per šį laiką Neringos svečių itin lankomam objektui teko  nukentėti ir nuo stichijos, ir balansuoti ties išlikimo riba. Šiuo metu Saulės laikrodžio sudarytojai norėtų greta objekto įkurdinti ir Mėnulio kalendorių.

Šalių jungtis

Saulės laikrodis atsirado 1995-aisiais Neringos savivaldybė paskelbė konkursą sutvarkytai aikštelei ant Parnidžio kopos.

Saulės laikrodžio projektą sukūrė architektas Ričardas Krištapavičius, jam talkino profesorius Libertas Klimka.

„Tą konkursą mes laimėjome kai pasiūlėme pastatyti Saulės laikrodį. Pamanėme, kad jis geriausiai įprasmina tai, kas sukūrė šį nepaprastą mūsų gamtos perlą. Tai yra vandens, vėjo stichija ir saulė. Šios stichijos ir formuoja visą grožį, išskirtinumą, o Saulės laikrodis lyg ir apjungia visa tai“, – prisiminė prof. L.Klimka.

Saulės laikrodis dar simbolizuoja ir Baltijos šalių jungtį, mat kol kas šiame krašte už jį didesnio nėra.

Nepamirštami įspūdžiai

Tai pačiais metais kovo 11 d. ir pradėtas realizuoti šis projektas. Profesorius prisiminė, kad statant laikrodį teko patirti tokių įspūdžių, kurie išlieka visam gyvenimui.

„Su geodezininku mes turėjome visą naktį praleisti po atviru dangumi, nes reikėjo tiksliai nustatyti šiaurės pietų kryptį pagal nedidelį Šiaurinės žvaigždės judesį. Tai buvo nuostabiausia naktis, kokią prisimenu per visą savo netrumpą gyvenimą“, – patikino vienas Saulės laikrodžio statytojų.

L.Klimka pastebėjo, jog Parnidžio kopa yra ideali vieta tokiam objektui, nes saulė čia pateka iš Kuršių marių, o nusileidžia į Baltijos jūrą.

Statant laikrodį siekta, kad jo vieta taptų kiek ritualine, kur galima pajusti gyvenant kartu su gamta.

Tiesa, tarp įprastų laikrodžių ir Saulės laikrodžio rodomo laiko yra maždaug 15 min. skirtumas.

„Saulės laikrodžiai rodo vietinį laiką, o ne tą, kuris mums tiksi kasdien ir yra tik vidutinis“, – pastebėjo profesorius.

Aptalžė Anatolijus

1999-aisiais Saulės laikrodis smarkiai nukentėjo nuo praūžusio uragano Anatolijus. Jis nugriovė pusę laikrodžio stiebo.

„Su stela yra įdomi istorija. Stela arba obeliskas į gruntą yra įleistas tik apie porą metrų. O Karelijos skaldykloje buvo iškaltas vientisas – Rusijos meistrai norėjo parodyti tai, ką jie sugeba. Jie padarė tikrai puikų darbą. Tčiau tą obeliską reikėjo atvežti į Lietuvą. Kelininkai pasižiūrėjo, pakraipė galvomis ir nusprendė nevargti – perpjovė pusiau. Tada mūsų inžinieriai sujungė, įdėjo tris plieninius strypus“, – pasakojo L.Klimka.

Vis dėlto, tokios pastangos Anatolijui buvo nė motais, jis nulaužė obeliską, o griūdama viršutinė jo dalis apgadino ir kitas laikrodžio dalis.

Sprendė dėl likimo

„Vėliau prasidėjo žaidimai – truputį politizuoti, truputį ambitizuoti. Tai yra ilga istorija, kainavusi mums daug nervų ir žilų plaukų“, – teigė profesorius.

Tuomet minties atstatyti Saulės laikrodį esą nepalaikė ir gamtosaugininkai, aikštę norėję palikti „pliką“.

Vis dėlto, vėliau buvo nuspręsta, kad laikrodžio likimą turi nulemti patys neringiškiai. Atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad laikrodį teks atstatyti.

Planuoja Mėnulio kalendorių

Dabar, profesoriaus teigimu, beliko įgyvendinti paskutinę statant laikrodį gimusią idėją – šalia Saulės laikrodžio įrengti Mėnulio kalendorių.

Planuojama, kad greta laikrodžio atsiras poros ar kiek daugiau metrų skersmens „stalas“, o ant jo būtų įrengtos minėto kalendoriaus skalės.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pastebėjo, kad tokiu atveju šis objektas taptų lankomu visą parą.

Tiesa, kol kas nežinoma, kada naujasis objektas galėtų atsirasti greta lankytojų taip pamėgto Saulės laikrodžio.

„Kad kas nors taptų kūnu, reikia pinigų, išmonės arba įtinti rėmėjus. Dabar kalbamės su įvairiais rėmėjais, tačiau tai, kaip seksis – paaiškės vėliau. Tai turi būti kokybiškas objektas“, – pastebėjo D.Jasaitis.

Mero teigimu, šios idėjos įgyvendinimas galėtų kainuoti apie 100 tūkst. eurų.