Šešėlis mestas ir uostui

Seime priimti keli su aplinkosauga susiję įstatymų projektai, kurie pavadinti „Klaipėdos paketu“. Pakeitimų tikslas – griežtinti aplinkos apsaugos valstybės kontrolę ne tik Klaipėdos uosto, bet ir visos Lietuvos įmonėse.

Tai, kad aplinkosauga yra „skylėta“, bene geriausiai įrodė įvykis Klaipėdoje, kai į Kuršių marias tekėjo nevalyti vandenys iš „Grigeo Klaipėda“ gamyklos.

Nors ši įmonė nėra tiesiogiai susijusi su uosto veikla, tačiau ji yra jo dalyje. Tai metė šešėlį visam Klaipėdos uostui.

Seime pripažinta, kad šito svarstymo tikrai nebūtų, jeigu nebūtų sprogusi „Grigeo“ bomba. Seime vykusioje diskusijoje dėl aplinkos apsaugos efektyvumo ir rezultatyvumo bei taršos prevencijos buvo pasakyta karčių žodžių. Beveik kiekviename pranešime minėta „Grigeo Klaipėda“ gamykla.

Per menkos baudos?

Aplinkosaugininkų neįgalumas spręsti kai kurias taršos problemas minėtas ir kalbant apie uosto taršą.

„Mokesčiai už taršą turbūt daugiausia diskusijų sulaukusi sritis. Labai paprastas pavyzdys, jį akcentavo kolegos dėl Klaipėdos, tai yra „Klaipėdos nafta“, išleisdama per metus 105 tonas lakiųjų organinių junginių, dėl ko dvokia visa šiaurinė Klaipėda, ką pastebėjo ir kolegos, sumoka 532 eurus taršos mokesčio. Turbūt klausimų daugiau nekyla, kodėl tie mokesčiai yra juokingi“, – minėtoje diskusijoje Seime akcentavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Jo teigimu, uosto įmonės, sąvartynai, kurie teršia aplinką durpėmis, trąšomis, rūda, šiukšlėmis, – nepatenka į dabartinį reguliavimą, nes tai iš tiesų ne tarša, tai yra šiukšlinimas, ir šiuo paketu būtent šiukšlinimą ir uždraudžiame.

Seimo narys klaipėdietis Simonas Gentvilas uoste kontroliuojant aplinkosaugą pasigedo didesnės Uosto direkcijos įtakos. 

„Ką kalbėti apie Uosto direkciją, kuriai šiandien vis dar nesuteikta teisė kontroliuoti uosto terminalų. Turime situaciją, kai klaipėdiečiai, gyvenantys prie uosto tvoros, paprasčiausiai negali pasiskųsti nei savivaldybei, nei Uosto direkcijai“, – svarstė S.Gentvilas.

Atriš rankas aplinkosaugininkams

Seimas aplinkosaugininkams suteikė daug daugiau galių. Griežtinama privalomojo nurodymo vykdymo kontrolė.

Jeigu aplinkosaugininkų privalomasis nurodymas nebus vykdomas, jie galės netgi uždaryti įmonę arba tą įmonės dalį, kuri teršia. Aplinkos apsaugos pareigūnai galės netrukdomi patekti į visų įmonių ir įstaigų privačias teritorijas ir jose esančius objektus bei tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų.

Taip pat sudaryta teisė laisvai imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti.

Tai jau sukėlė nevienareikšmišką reakciją, taip pat ir uoste. Pastebėta, kad po „Grigeo Klaipėda“ atvejo uoste jau padažnėjo tikrinimų. Svarstoma, kad jei bus kabinėjamasi prie smulkmenų, gali būti stabdoma krovos kompanijų veikla. Tai ne tik pačioms uosto kompanijoms, bet ir Lietuvos ekonomikai atneštų didžiulių nuostolių

„Kodėl Lietuvoje niekas nesiima kovoti su tikraisiais teršėjais – 
šimtais tūkstančių senų dyzelinių automobilių, kurie realiai teršia aplinką?“ – kelia klausimą kai kurie uostininkai.