Pereiti į pagrindinį turinį

Iš senamiesčio plaukiotų elektriniai keltai

2019-02-11 09:20

Jei viskas vyktų, kaip planuojama, maždaug po dvejų metų Klaipėdoje pradėtų kursuoti elektra varomas keleivinis keltas.

Neefektyvus: prieš 13 metų statytas keltas „Nida“ yra nepelningas žiemą, kai sumažėja keleivių, jis negali plaukioti ir per ledus. Neefektyvus: prieš 13 metų statytas keltas „Nida“ yra nepelningas žiemą, kai sumažėja keleivių, jis negali plaukioti ir per ledus.

Planuose – du keltai

„Smiltynės perkėla“ paskelbė konkursą įsigyti du naujus keleivinius keltus.

Pirmasis keltas būtų suprojektuotas, pastatytas, į Klaipėdą pristatytas ir pradėtų plaukioti nuo jo statybos sutarties pasirašymo praėjus 1,5 metų.

Jei konkursas vyktų sklandžiai sutartis gali būti pasirašoma ir šių metų pirmojoje pusėje. Naujas keltas Klaipėdoje gali atsirasti ir 2020 metų pabaigoje, bet realiausiais terminas 2021 metų pradžia.

Antrojo kelto įsigijimo terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Įsigijusi pirmąjį keltą „Smiltynės perkėla“ vertintų kaip jis dirba ir per devynis mėnesius nuo jo pristatymo užsakovui duotų žinią apie tai, ar statyti antrąjį keltą. Jei būtų apsispręsta statyti antrąjį keltą, jo laikas būtų toks pats - 1,5 metų. Per tą laiką galėtų vykti ir projekto korekcija, ir paties kelto statybos techniniai pakeitimai pagal pirmojo kelto darbo įvertinimą.

Sudėjus visus terminus, antrasis keltas Klaipėdoje atsirastų apie 2023-2024 metus.

„Smiltynės perkėla“ yra numačiusi už kiekvieną keltą mokėti dalimis per 6 kartus. Pinigai būtų mokami ir avansu, ir po korpuso, pagrindinės jėgainės, apdailos, laivo perdavimo. Tai leistų mokėjimą atlikti iš savos veiklos lėšų.

Keltus varytų baterijos

„Smiltynės perkėla“ paskelbė konkursą dėl išskirtinių nei Klaipėdoje buvo iki šiol keltų statybos.

Tai būtų iki 50 metrų ilgio hibridiniai keltai varomi elektra. Keltuose būtų sumontuotas integruotų akumuliatorinių baterijų blokas. Vieno pakrovimo turėtų užtekti ne mažiau kaip 16 val. laivo darbui. Krovos stotis būtų 26 krantinėje Šiauriniame rage. Baterijų pakrovimas truktų iki 5,45 valandos ir vyktų naktį. Keltų pagalbiniai varikliai būtų dyzeliniai.

Laivai būtų pritaikyti tik keleivių ir dviračių pervežimui. Juose būtų priekinė ir galinė keleivių įlaipinimo rampos. Pagrindiniame denyje būtų įrengta keleivių zona su šildomu salonu.

Pageidaujama, kad keltas galėtų priimti 400 žmonių arba 300 žmonių ir 160 dviračių. Šildomame salone būtų įrengta ne mažiau kaip 25 sėdimos vietos, o atvirame laivo denyje dar 50 sėdimų vietų. 

Senieji laivai neefektyvūs

Numatyta, kad naujieji keltai plaukiotu nuolatiniu maršrutu iš Šiaurės rago į Smiltynę, po to prie Jūrų muziejaus, atgal į Smiltynę ir Šiaurės ragą. 4,6 kilometrų ilgio maršrute keltas užtruktų vieną valandą.  

Tai būtų nuolatinis maršrutas, kuris žymiai pagerintų susisiekimą su Lietuvos jūrų muziejumi.

Pageidaujama, kad laivai turėtų ledo klasę ir būtų pritaikyti plaukioti lengvo ledo sąlygomis. Taip pat, kad jie galėtų dirbti esant pastoviam iki 25 metrų per sekundę vėjui.

Tai iš  esmės atitiktų dabartines sąlygas Klaipėdos uosto akvatorijoje.

Šiuo metu senojoje perkėloje dirba keltai „Kintai“ ir „Nida“. „Kintai“ statytas net 1977 metais. Pagal „Smiltynės perkėlos“ 2018-2021 metų strateginės veiklos planą jį numatyta pakeisti šiais metais. Jo pakeitimas moderniu keltu leistų sutaupyti nemažai lėšų.

„Nida“ - naujesnis keltas, statytas 2006 metais. Ją siekiama pakeisti mažesniu, galinčiu gabenti 450-500 keleivių, keltu. Šaltuoju laikotarpiu, kai žymiai sumažėja perkeliamų keleivių srautui, naudoti „Nidą“ yra neekonomiškas ir nuostolingas. Taip pat šis laivas negali būti eksploatuojamas uosto akvatorijoje esant ledui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų