Senasis turgus ruošiasi atgimimui

Karantinas nesutrukdė pokyčiams

Ilgai svarstę Klaipėdos savivaldybei priklausančio "Senojo turgaus" ateitį, dabar miesto politikai realiausiu sprendimu regi, jog šią įmonę tikslingiausia sujungti su kita savivaldybės kontroliuojama bendrove "Naujasis turgus". Ar taip atsitiks, dar šį mėnesį spręs miesto taryba.

Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas, kuris jau pusantrų metų eina ir Senojo turgaus laikinojo vadovo pareigas, senosios turgavietės potencialą vertina itin teigiamai.

"Grįžta pasitikėjimas šia turgaviete. Tai matyti iš padidėjusių pirkėjų ir pardavėjų srautų", – teigė direktorius.

Pernai paskelbus karantiną, turgus, kaip ir daugelis prekybos vietų, užsidarė.

Tačiau pandemija nesutrukdė atlikti remonto darbų ir atnaujinti bendrą turgaus vaizdą.

Žiūrint į ateitį, aš matau perspektyvą, kad šis turgus taps traukos objektu turistams, miesto svečiams ir klaipėdiečiams.

"Laukėme pusę metų, kada karantinas baigsis, bet trūko kantrybė ir rudenį pradėjome pastato remontą. Per gana trumpą laiką pavyko susitvarkyti", – prisiminė laikinasis vadovas.

2020 m. į pagrindinio paviljono atnaujinimą investavus apie 100 tūkst. eurų, buvo išklota nauja grindų danga, pakeistos šaldymo vitrinos, halė naujai suskirstyta zonomis, kur žiemą iš lauko persikėlė dalis prekybininkų.

Pagerėjo ir prekyba

Pokyčiai padarė nemenką įtaką turgavietės finansiniams rezultatams.

Viačeslavas Karmanovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Visoms šalies turgavietėms šie metai buvo itin sudėtingi – dėl karantino suvaržymų buvo apribota prekyba, bijodami susirgti koronavirusu pasitraukė dalis pardavėjų, sumažėjo pirkėjų srautai, negalėjo vykti mugės ir renginiai. Visgi Senasis turgus pirmąkart per pastaruosius metus dirba pelningai. Pernai buvo 30 tūkst. eurų nuostolis, o šiemet per devynis mėnesius jau turime arti 6 tūkst. eurų pelno", – neslėpė direktorius, ateityje matantis ir dar daugiau veiklos plėtros perspektyvų.

Šiemet turgavietės prieigose link Taikos prospekto nugriauti senieji prekystaliai ir atverta aikštė, kuri, pasak V.Karmanovo, ateityje turėtų būti rekonstruota ir dar labiau pritaikyta mugėms, renginiams, turistams.

"Jau šie metai įrodė, kad čia yra pakankami pirkėjų srautai, kad Senojo turgaus vieta yra patraukli ir patogi prekybai. O sutvarkius teritoriją, pastatus, ši vieta gali tapti reprezentacine miesto erdve. Sugrįžus normaliam gyvenimo ritmui, kai į Klaipėdą vėl užsuks kruiziniai laivai, Senasis turgus galėtų organizuoti muges, pasikviesti amatininkus, suteikti vietą ir infrastruktūrą maitinimo paslaugų verslininkams. Analogiškų pavyzdžių apstu visoje Europoje, tad mums dviračio išradinėti nebereikia – tik sudaryti sąlygas tas idėjas realizuoti", – mintimis dalijosi V.Karmanovas.

Ne visi darbai baigti

Direktorius minėjo, kad yra kelios kliūtys, trukdančios visiškai atnaujinti turgų.

Viena jų – nekilnojamasis turtas, kuris nepritaikytas ir nereikalingas turgaus funkcijai vykdyti.

Turgaus teritorijoje yra nemažai istoriškai vertingų ar avarinės būklės pastatų.

"Yra vienas dviejų aukštų paviljonas. Priekyje dar du pastatai – vienas kultūros paveldo objektas, kitas negyvenamas. Ant kalniuko yra buvęs žuvų paviljonas, kuris šiuo metu avarinės būklės. Ten jokios ūkinės veiklos vykdyti negalima, nes jis pavojingas", – pasakojo direktorius.

Vienintelė išeitis – šiuos objektus parduoti.

"Mintyse yra siekis atsikratyti nereikalingo nekilnojamojo turto, parduoti ir tuos pinigus investuoti į pagrindinį pastatą, kuriam reikia kapitalinio remonto – sutvarkyti sienas, stogą, kondicionavimo ir šildymo sistemas, ir tuo pat metu sutvarkyti prieigą. Palapinės jau irgi atgyvenusios. Šioje vietoje reikėtų sukurti daržovių prekybininkams patogią vietą, kad jie būtų po viena pavėsine", – planus žėrė V.Karmanovas.

Taps traukos objektu

Kad nedidelis turgus taptų senamiesčio traukos objektu, reikia nemažai investuoti ne tik į estetinį vaizdą, bet ir į įrangą, paslaugų tiekimą, pramogų praplėtimą, kad turgus atitiktų kiekvieno svečio lūkesčius.

"Turistams šiuo metu nėra ką veikti Klaipėdoje, todėl mūsų užduotis – sukurti jiems infrastruktūrą, kad galėtų čia lankytis ir jiems būtų įdomu" – tikino V.Karmanovas.

Vadovas numato, kad turgus turėtų būti ta vieta, kurioje galima nusipirkti ne tik mėsos ar bulvių, bet ir gauti pramogų bei paslaugų.

"Kai kruizinių laivų terminale švartuojasi laivas ir turistai atvažiuoja į ekskursijas, eidami link Jono kalnelio, praeina pro šitą vietą. Čia mes jiems turime paruošti ir suvenyrų, ir kad turėtų kur pavalgyti", – kalbėjo V.Karmanovas.

Svarbu ne tik teikti paslaugas, bet ir atnešti gerų emocijų pirkėjams.

"Nemanau, kad Senasis turgus turi tiesiog tik komerciškai uždirbti pinigus, jis turėtų dalyvauti ir miesto gyvenime, kad čia vyktų ir miesto renginiai. Ir pats turgus galėtų organizuoti renginius, kad pritrauktų žmones", – entuziastingai kalbėjo vadovas.

Geriau nei prekybos centre

Pasak V.Karmanovo, apsipirkimas turguje yra naudingesnis už apsipirkimą prekybos centre dėl gyvo bendravimo.

"Į turgų žmonės ateina ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti. Šiuo metu bendravimo stoka jaučiasi visur, nes visi tie ribojimai erzina žmones. Atėję pas prekybininką, bendrausite tiesiogiai. Jis jums pasakys, kaip pagaminti mėsą, kokie gali būti receptai", – teigė V.Karmanovas.

Tačiau dėl karantino sumažėję žmonių srautai trukdo prekybai.

Vadovas, kalbėdamas su prekybininkais, pastebėjo, kad didžiausias jų noras – kad į turgų ateitų daugiau žmonių.

"Mes įvertinome, kad yra paskelbta nepaprastoji padėtis, yra įvairių ribojimų. Mes irgi ribojame srautus. Natūralu, kad pats pagrindinis dalykas prekybininkams – srautai, nes kuo jie didesni, tuo geresnė prekyba", – neslėpė vadovas.

Jau matyti prošvaistės

Patys prekeiviai mano, kad tik pasibaigus ribojimams situacija pagerės.

"Labai trūksta žmonių. Viskas susideda į tai, kad yra įvairūs apribojimai ir žmonės neina. Prasidėjus karantinui, žmonių srautai žymiai sumažėjo. Jeigu pandemija baigsis, galbūt ir srautai padidės", – svarstė prekybininkė Daiva.

Kiti kolegos jai paantrino sakydami, kad, nepaisant atnaujinimų ir švarios aplinkos, vis dar jaučiamas pirkėjų trūkumas. Tikimasi, kad pandemija neužsitęs ir prekyba vėl atsigaus.

Vadovo vizija išlieka šviesi.

V.Karmanovas viliasi, kad jau netolimoje ateityje turgus taps traukos objektu ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir svečiams iš kitų šalių.

"Pandemija kada nors pasibaigs, grįš turistai, grįš kruiziniai laivai. Žiūrint į ateitį, aš matau perspektyvą, kad šitas turgus taps traukos objektu turistams, miesto svečiams ir klaipėdiečiams", – užtikrintai kalbėjo V.Karmanovas.