Skandalinga situacija – klaipėdiečiai sutuoktiniai Ala ir Georgijus Merkulovai jau dešimtmetį negauna pensijos, nors ją sąžiningai užsidirbo ir yra Lietuvos piliečiai. Prieš 16 metų pora buvo laikinai išvykusi gyventi į Ukrainą ir pagal tuo metu galiojusius įstatymus pensiją gavo ten. Tačiau kai vėl grįžo į Lietuvą, paaiškėjo, kad čia uždirbta lietuviška pensija jiems nebepriklauso.

Pilietybės neatsisakė

71 m. Ala ir 75 m. jos vyras Georgijus Klaipėdoje apsigyveno 1960 metais. Vyras 38 metus plaukė į jūrą, o jo žmona dirbo galvaninių elementų gamykloje "Sirijus". Kadangi darbas buvo kenksmingas, moteris į pensiją išėjo būdama 50 metų – 1992-aisiais. Po metų į pensiją išėjo ir vyras.

Dar po kelerių metų porą pasiekė žinia, kad Ukrainoje sunkiai serga Georgijaus mama, todėl jie nusprendė išvykti ir paskutiniuosius jos gyvenimo metus praleisti kartu.

Teko susitvarkyti formalumus dėl pensijų. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos ir Ukrainos vyriausybių susitarimas "Dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje". Tai yra išvykusiems į Ukrainą gyventi A. ir G.Merkulovams pensijų mokėjimas Lietuvoje buvo nutrauktas ir jas pradėjo mokėti Ukraina.

Išvykdami klaipėdiečiai čia pardavė savo būstą, nes tikėjosi, kad gyvens Ukrainoje. Nepraėjus nė metams, mirė Georgijaus mama, klaipėdiečiai istorinėje tėvynėje taip ir nepritapo, todėl nusprendė grįžti į Lietuvą.

Merkulovai niekada neplanavo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės.

Graudus sugrįžimas

2003 metais į Lietuvą grįžusių klaipėdiečių laukė nemaloni žinia. Paaiškėjo, kad buvusios lietuviškos pensijos Merkulovai nebegaus. Mat nuo 2002 m. vasario įsigaliojo nauja Lietuvos ir

Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos, pagal kurią pensijų mokėjimą turi tęsti jas paskyrusi valstybė, tai yra Ukraina.

Kitaip tariant, Ala ir Georgijus turėjo gauti 21 JAV dolerio dydžio, maždaug 50 litų, ukrainietišką pensiją, vietoj keliasdešimt kartų didesnės jiems priklausančios lietuviškos.

Šeimą ištiko šokas. Jie sustabdė Ukrainos pensijų gavimą, nors lietuviškos sutuoktiniams niekas neketino sugrąžinti. Sugrįžusiems į Klaipėdą Merkulovams santaupų užteko tik bendrabučio kambarėliui įsigyti. Be to, Ala su Georgijumi liko be jokio pragyvenimo šaltinio.

"Kai išvažiavome, butai čia buvo pigesni, kai grįžome, galėjome nusipirkti tik bendrabučio kambarį. Dėl visų tų dalykų sveikatą praradome, mano vyras dabar labai sunkiai serga, beliko vien kaulai ir oda", – guodėsi A.Merkulova.

Moteris pasakojo, kad Klaipėdoje gyvena jos dukra ir anūkė. Dukra pati neturi darbo, neseniai mirė jos vyras. Ala teigė, jog labai norėjo grįžti į Lietuvą, kad būtų arčiau savo artimųjų.

Dokumentai išsibarstė?

Prasidėjo jau 10 metų trunkanti kova už savo teisėtai uždirbtus pinigus. Tai abiem sutuoktiniams kainavo sveikatą. Georgijaus būklė šiuo metu ypač sunki. Porą slegia ne tik ligos, bet ir nežmoniška neteisybė.

Klaipėdos "Sodros" skyriaus vadovas Valdemaras Anužis teigia, kad pirmą kartą A. ir G.Merkulovų istoriją išgirdo 2008 m., kai pradėjo eiti šias pareigas.

"Jie jau iki to į "Sodrą" vaikščiojo penkerius metus. Mes tada aptarinėjome, ką reikia daryti. Jų klausimą galima išspręsti tik juridiškai, todėl prasidėjo teismų maratonas", – tvirtino V.Anužis.

Esą tai, kad jie neima Ukrainos mokamos pensijos, niekur nėra fiksuota. Pasak V.Anužio, "Sodra" net neturi A. ir G.Merkulovų pensijų bylų, šiuos dokumentus esą pasiėmė Užsienio išmokų tarnyba, po to, kai jie išvyko gyventi į Ukrainą, tas bylas išsiuntė ten.

"Dalis dokumentų yra Užsienio išmokų tarnyboje, dalis – Ukrainoje, mes nieko neturime", – tvirtino V.Anužis.

Per tuos 10 metų A. ir G.Merkulovai kreipėsi į tuometį prezidentą Valdą Adamkų, į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, į Seimo Peticijų komisiją, į Seimo Žmogaus teisių komisiją. Ir iš visur gavo formalius atsakymus.

Ties beprotybės riba

Ala ir Georgijus 10 metų gyvena kaip vargšai – tik iš pašalpų. Skaudžiausia tai, kad savo teisėtą pensiją jie sąžiningai uždirbo.

"Jie abu gauna po 315 litų socialinę pašalpą. Bet negaliu net apsakyti, kokia tų žmonių psichologinė būsena. Užuot ilsėjęsi baigę darbo karjerą, žmonės skursta ir kenčia. Net nuvažiuoti į miesto centrą nėra pajėgūs, turėdami tokias pajamas", – teigė A. ir G.Merkulovų reikalais besirūpinanti buvusi Klaipėdos tarybos narė Tamara Lochankina.

Šios žinomos klaipėdietės įsitikinimu, reikės siekti moralinės kompensacijos, nes dėl tarpvalstybinių susitarimų, kurie, beje, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, iš žmonių yra atimta ne tik teisėta pensija, bet ir sveikata.

"Didžiausias blogis šioje istorijoje – valdininkai, kurie, užuot padėję žmonėms, išsigando asmeninės atsakomybės ir saugojo savo kėdę", – mano T.Lochankina.

Ministerija niekur neskuba

Vakar Vilniuje A. ir G.Merkulovų klausimu vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų bei "Sodros" direktoriaus susitikimas su klaipėdiete Seimo nare Irina Rozova. Tačiau šis susitikimas nieko nelėmė.

"Tie žmonės buvo sąžiningi, jie išvažiuodami iš Lietuvos pranešė, kad išvyksta, ir jiems skyrė ukrainietišką pensiją. Tačiau, kai grįžo, paaiškėjo, jog lietuviška pensija jiems nebepriklauso.

Kaip jie turi gyventi už tuos keliasdešimt litų?" – klausė I.Rozova.

Sutartis su Lietuva ir Ukraina dėl pensijų yra ratifikuota. I.Rozovos įsitikinimu, tas sutarties tekstas mūsų piliečiams nepalankus. Tačiau klerkų tai esą neliečia.

"Yra du žmonės, Lietuvos piliečiai, jie čia dirbo visą gyvenimą, uždirbo pensiją, kuri jiems priklauso pagal Konstituciją. Tačiau, kai jie ateina į "Sodrą", ten jiems aiškina, kad valdininkai nenori nusižengti įstatymams, nes toks priimtas tarptautinis susitarimas", – teigė I.Rozova.

Lietuvos Konstitucijos 52 straipsnis liudija, jog "valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensiją", o 7 straipsnyje rašoma, kad "negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai".

"Sodra" elgiasi teisingai?

"Sodros" Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistas Martynas Žilionis "Klaipėdai" parašė, jog apgailestauja, kad gyventojai patiria keblumų dėl tarpvalstybinių susitarimų, kurie turi būti keičiami atsižvelgiant į naujas aplinkybes.

"Atitinkamas susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos šiuo metu yra tobulinamas. Kai jis bus pakeistas, jokių nesusipratimų neturėtų likti. Kaip ten bebūtų, teismai nustatė, jog "Sodra" tinkamai taikė ratifikuotą sutartį. Darome viską, kad nepažeidžiant įstatymų kiekvieno gyventojo naudai būtų priimti palankiausi sprendimai", – pranešė M.Žilionis.

Šitos klerkų pastangos trunka jau 10 metų. Maža to, esą A. ir G.Merkulovai patys kalti, kad neturi pajamų, nes nesutinka imti ukrainietiškos pensijos.

"Norime atkreipti dėmesį, jog pensijų mokėjimas iš Ukrainos yra sustabdytas pačių A. ir G.Merkulovų prašymu, nes šios valstybės paskirtos pensijos nėra didelės. Tam, kad Lietuva galėtų paskirti pensiją už Lietuvoje įgytą stažą, būtinas sutarties su Ukraina pakeitimas. Ministerija šį pakeitimą yra inicijavusi jau 2006 metais. Iki šiol su Ukraina susitarti nepavyko", – antrino

Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Babianskaitė.

"Dabar jie aiškina, kad 2014 m. bandys vėl tartis su Ukraina dėl pensijų sutarties pakeitimo. Tačiau aišku viena, kad ministerija visus tuos metus, žinodama, jog sutartis bloga, nieko nedarė.

Tai – Konstitucijos pažeidimas. Mes inicijuosime Seimo narių parašų rinkimą ir kreipsimės į Konstitucinį Teismą", – žadėjo I.Rozova.

Seimo narė teigė, jog tiki, kad pavyks pasiekti teisybę, tačiau neaišku, kiek tai užtruks.

Pati A.Merkulova irgi nusiteikusi toliau kovoti už savo teisėtus pinigus, moteris sakė, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

Komentaras
Leonidas Zubanovas
Advokatas

Situacija – absurdiška. Nors ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė už lietuviškų pensijų atstatymą Merkulovams, bet "Sodra" priėmė sprendimą neskirti šiems pensininkams pensijų. "Sodra" mano, kad jiems pensiją turi mokėti Ukraina, remiamasi tarpvalstybiniu susitarimu "Dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje". Tačiau gerai įsiskaičius šią sutartį, akivaizdu, kad joje rašoma tik apie tuos atvejus, jei asmenys vieną kartą kerta valstybinę sieną. O šie pensininkai kirto valstybinę sieną du kartus, išvažiavo iš Lietuvos į Ukrainą ir sugrįžo. O būtent tokia situacija šioje sutartyje nenumatyta. Antrojoje – pataisytoje sutartyje su Ukraina rašoma, kad pensija, paskirta pagal ankstesnį susitarimą, neperžiūrima ir toliau mokama senąja tvarka, todėl Merkulovai ir pakliuvo į tokią bėdą.