Žuvininkystės produktų aukcionas Klaipėdos žvejams jau tapo keiksmažodžiu. Valdžia per pastaruosius metus nepadarė nieko, kad mažėtų įtampa tarp žvejų ir aukciono valdytojų dėl privalomo menkių pardavimo.

Kodėl neišgaudomos kvotos?

Rugsėjo 1-ąją Baltijos jūroje prasideda menkių žvejybos sezonas. Šių žuvų Baltijos jūroje yra smarkiai sumažėję. Viena iš priežasčių, kad menkės nyksta dėl dirbtinai griaunamos jų mitybos bazės. Baltijos jūroje didžiuliais laivais su siurbliais ir traliniais tinklais gaudomos strimelės ir šprotai. Jos yra pagrindinės menkių maitinimosi šaltinis.

Jau kelis metus menkių kvotas Lietuvos žvejai išgaudo apie 30-40 procentų. Žvejyba būtų geresnė, jei jos nestabdytų privalomas iki 80 proc. menkių pardavimas per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną.

„Lietuvos teritoriniuose vandenyse menkių nėra. Gaudome jas Lenkijos zonoje. Ten žvejoja ir kitų Baltijos jūros šalių žvejai, atplaukiantys net iš Suomijos ar Estijos. Vieninteliai Lietuvos žvejai menkes privalo parduoti per aukcioną. Gaištame 10 valandų kol iš žvejybos rajono su žuvimis plaukiame į Klaipėdą ir dar 10 valandų, kol grįžtame atgal. Tuo tarpu Latvijos žvejai sugautas žuvis parduoda čia pat Lenkijos aukcionuose ir tai padaro per 5-6 valandas. Latviai žuvis Lenkijoje parduoda beveik dvigubai brangiau nei mes nuplukdę jas į Klaipėdą“, - aiškino bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys.

Kol Lietuvos žvejai plaukioja latviai žvejoja. Aišku, kad menkių sugavimo kvotas jie panaudoja geriau nei lietuviai. Lietuvos žvejus piktina toks privalomas žuvų pardavimas. Menkės kainos nukrito nuo maždaug 6 litų už kilogramą iki 2,5 litų, o kuro kainos netgi kilo. Nuplaukti iš žvejybos rajono ir priduoti žuvį Klaipėdos aukcione kuras, anot G.Gylio, kainuoja 3,5 tūkstančių litų.

„Jei langai būtų gaminami Akmenėje ir privalomai parduodami per aukcioną Marijampolėje, tokią situacija būtų absurdiška. Tuo tarpu žvejyboje yra dar blogiau. Iš Lenkijos žvejybos zonos žuvys plukdomos į Klaipėdos aukcioną, po to tie patys lenkai jas nusiperka ir iš Klaipėdos išsiveža jau  sunkvežimiais. Nenuostabu, kad Lietuvoje per aukcioną parduotų menkių kaina Lenkijoje padvigubėja“, - dėstė G.Gylys.

Aukcionas neatsako

„Mūsų asociacijos įmonės pralaimėjo teismuose dvi bylas, kai per aukcioną buvo parduotos sugadintos žuvys. Jos patyrė per 20 tūkst. litų nuostolių. Įmonės Klaipėdos aukcionui atidavė geras „A“ klasės žuvis. Aukcionas jų nesugebėjo laiku parduoti. Mūsų įmonės sandoryje nedalyvavo. Tačiau įpareigotos priverstinai parduoti žuvis jos liko kaltos, nes aukcionas jokios atsakomybės neneša - jis yra tik tarpininkas“, - žvejams nepalankią situaciją dėl sandorio per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną aiškino Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis.

Ne tik jam, bet ir kitiems žvejų atstovams seniai kyla klausimas - už ką Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono išlaikymui nuo žvejų tiesiogiai nuskaitomi 3 procentai, o nuo žuvų pirkėjų - dar 3,5 procentų. Nors tai iš esmės reiškia, kad visus 6,5 proc. sumoka žvejai. 

Problemos dėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono keliamos jau ne pirmus metus. Žemės ūkio ministerijoje į žvejų siūlymus kol kas niekas neįsiklausė.

„Mes nesiūlome aukciono susprogdinti ir sulyginti jį su žeme. Aukcionas turi tapti pirminiu žuvų supirkėju. Gavo iš žvejų žuvį, sumokėjo ir tegul tvarkosi kaip nori. Žvejai turi jausti iš aukciono naudą, o ne tik prievoles priduoti žuvį ir mokėti procentus“, - pastebėjo A.Maželis.

Jau seniai žvejai kelia ir kitą problemą - kodėl per aukcioną yra privaloma parduoti tik menkes. Jų žvejyba sumenko, žvejų dauguma skursta, o valdžia iš jų taikosi atimti paskutinius marškinius. Tuo tarpu strimelių ir šprotų žvejams, kur viena įmonė gauna beveik 80 proc. kvotų, privalomos nuostatos dėl aukciono netaikomos.

„Aukcionui išlaikyti pinigai turi būti išdalinti visoms Lietuvos kvotuojamoms žuvims. Tokiu būdu sumažėtų menkėms dirbtinai uždėta aukciono išlaikymo dalis“, - aiškino A.Maželis.

Ministerijos galvos skausmas
 
Žemės ūkio ministrės patarėjas Vilius Martusevičius pripažino, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas yra ministerijos galvos skausmas.

„Į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną yra numatytos investicijos. Bus stengiamasi sutvarkyti aukciono veiklą taip, kad jis gautų papildomas pajamas. Kai atsiras papildomos veiklos bus atsižvelgta ir į siūlymus“, - tvirtino V.Martusevičius.

Dėl konkrečių atvejų, kai aukcione sugadintos žuvys jis siūlė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, bus aiškinamasi. Dalis žvejų teigė, kad aukcionas laiku neatsikaito su žvejais. Tas pats G.Gylys tikino, kad jo bendrovei aukciono skola jau siekia kelis metus.

Žvejai jau ne kartą yra teikę siūlymus, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas būtų perduotas valdyti jiems patiems. Tai buvo pažadėjusi 2004-2008 metais žemės ūkio ministerijai vadovavusi Kazimiera Prunckienė. Bet valdžios keitėsi, pažadai buvo užmiršti.

Atidavus aukcioną žvejams išnyktų konfliktas tarp žvejų ir valdžios. Žvejai būtų suinteresuoti aukcione sukurti papildomas vertes, kad sugautas žuvis galėtų parduoti brangiau. Dabar Lietuvos žvejai už sugautas žuvis gauna pačias mažiausias kainas.