Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, spalio duomenimis, iš ankstesnių metų rinkliavos yra sukaupta apie 2,4 mln. eurų.

Kitais metais taikant 5 proc. nuolaidą, ši suma sumažėtų 238,5 tūkst. eurų.

R.Jievaitienė pabrėžė, kad sukauptos lėšos gali būti naudojamos tik priemonėms, susijusioms su atliekų tvarkymu, tarp kurių požeminių konteinerių aikštelių rengimas, švietimas.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto, kurio posėdžio metu svarstytas klausimas, Arūnas Barbšys domėjosi, kad sukauptos rinkliavos lėšos mažėja.

Tarybos narys taip pat klausė, kodėl lėšos nėra naudojamos požeminių konteinerių įrengimui.

Anot vedėjos, atliekų surinkimui ir tvarkymui per metus išleidžiama apie 5 mln. eurų, o surenkama apie 4,7 mln.

„Požeminių konteinerių aikštelių įrengimui esame gavę ES lėšų. Tad sukauptas lėšas pavyko sutaupyti. Prisidėti patys turime 15 proc. Ši dalis imama iš sukauptų lėšų. Konkursas jau baigtas, nugalėtoją turime, pavasarį prasidės darbai“, – pasakojo R.Jievaitienė.

Klaipėdos mero pavaduotas Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad iš pradžių požeminiai konteineriai buvo rengiami iš sukauptų lėšų, tačiau atsirado galimybė jas sutaupyti.

„Jei būtume ir toliau šiuos darbus atlikę savo lėšomis, jie būtų baigti“, – tvirtino vicemeras.

A.Barbšys domėjosi, ar negalima miestiečiams taikyti didesnės nuolaidos.

„Siūlyčiau gyventojams greičiau sugrąžinti permokėtas lėšas. Būtų galima padaryti ne 5 proc., o 15 ar net 20 proc. lengvatą“, – teigė tarybos narys.

Anot A.Šulco, teoriškai tokia galimybė įmanoma: „Kitiems metams suteiktume rinkliavai 15 proc. nuolaidą, o dar kitais ši tiek pat išaugtų. Gal tame ir būtų rasta tiesa ir teisybė, bet gyventojams toks šuolis būtų sunkiai suvokiamas“.