Siūlo pirkti Žardės piliakalnį

Žardės piliakalnis parduodamas! Tokia informacija pateikiama skelbime apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Kaina – visai ne bauginanti.

Skelbime kalba ir apie pilį

Nei daug, nei mažai – viso labo 90 tūkst. eurų už  Žardės piliakalnį su sodyba.

Viliojamas pasiūlymas, jei tai būtų tiesa.

Tame pačiame skelbime pirmojoje nuotraukoje rodomas ne parduodamas pastatas, o piliakalnis, galimi pirkėjai viliojami informacija, kad 1253 m. šioje vietoje stovėjusi pilis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad būtent ji ir parduodama.

Be to, teigiama, kad šalia yra miškas.

"Sodyba istoriją menančioje vietoje bus išskirtinė visiems laikams! Vertinantiems individualumą – kitos tokios vietos Klaipėdoje nėra ir nebus", – patikslino skelbimo autoriai.

Reklama ar spąstai?

Tik atidesnis skelbimo skaitytojas supranta, kad parduodamas viso labo 6 arų žemės sklypas aplink 1950 m. pastatytą negyvenamą namą.

Tik dėl teiginio, kad tai – namo statybai skirtas sklypas piliakalnio papėdėje, paveldosaugininkai turėtų ką pasakyti.

"Tai yra puikus pavyzdys, kaip gudrūs vadybininkai parduodamo objekto trūkumą pateikia, kaip privalumą. Tokį objektą įsigyti panoręs žmogus turi žinoti, kad jame negalės nieko statyti, o bet kokius darbus pirmiausia turės lydėti nepaprastai daug kainuojantys archeologiniai tyrimai", – komentavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus viršininkas Vitalijus Juška teigė 1936 m. plane šios sodybos neradęs pažymėtos, labiausiai tikėtina, kad sodyba šioje vietoje atsirado pokariu, o aplinkui ją suformuotas 6 arų sklypas.

"Jeigu sako A, turi pasakyti ir B. Apie viso piliakalnio pardavimą negali būti net kalbos. Atvirkščiai, Lietuvos Vyriausybė kartu su Kultūros ministerija parengė svarbesnių Lietuvos piliakalnių sąrašus, kuriuose turėtų būti suformuoti valstybinės žemės sklypai. Esame proceso pradžioje, nagrinėjame galimybę valstybinėje žemėje suformuoti sklypą Žardės piliakalnį, – paaiškino V.Juška. – Dar prieš penkerius metus Kultūros paveldo departamentas buvo parengęs individualų apsaugos reglamentą. Pagal jį jokia nauja statyba piliakalnio teritorijoje ar jo apsaugos zonoje negalima. Negalima plėsti čia jau esančių statinių tūrio, jų rekonstruoti. Viena, kas galima, gyventi esamą pastatą paremontavus, ir viskas."

Dėmesys – miesto centrui

Pasak V.Juškos, maždaug 500 hektarų teritorijoje yra ir privačių, ir valstybinių sklypų.

Kultūros paveldo departamentas piliakalnio teritoriją gerokai praplėtė, buvo nustatyta jo apsaugos zona. Taip privatūs sklypai pateko į saugotiną teritoriją. Paveldosaugininkams teks ieškoti kompromisinio varianto, veikiausiai, privatūs sklypai iš piliakalnio teritorijos bus "iškirpti".

"Pačiame piliakalnyje privačių sklypų tikrai nėra, ten laisva valstybinė žemė. Formaliai žiūrint, yra galimybė išpirkti privačią valdą, esančią arčiausiai piliakalnio, jei yra viešasis interesas. Kita vertus, ta sodyba ten yra gana seniai, tad jos vaizdas jau tapo įprastas", – svarstė V.Juška.

Pasirodo, savivaldybės Paveldosaugos skyrius prieš keletą metų yra parengęs projektą sutvarkyti piliakalnį lankymui, įrengiant laiptus skirtus užlipti ant piliakalnio, aikštelę automobiliams, pikniko vietą, vietą informaciniams stendams. Bet savivaldybė labiau koncentravosi į darbus miesto centre, todėl šiai vietai sutvarkyti pinigų neatsirado. Tiesa, projektas vis dar nepalaidotas.

Visa informacija apie saugomus objektus yra viešai prieinama.

Praeities dar neįvertinome

Viena paskutiniųjų Žardės piliakalnį ir jo apylinkes tyrinėjusi archeologė Ieva Masiulienė pasakojo, kad greta minimo sklypo yra radusi kultūrinio sluoksnio fragmentų ir senųjų gyventojų veiklos pėdsakų.

Žardės piliakalniui labai nesiseka.

 

"Žardės piliakalniui labai nesiseka. Tvarkybos planas vis dar neįgyvendintas, žmonės nesupranta jo vertės, ant jo laidoja savo nugaišusius gyvūnus, jį naikina, šiukšlina prie jo. Dabartiniams žmonėms sunku suvokti, kad iki XIV amžiaus čia buvo didžiulis kompleksas su trimis piliakalniais (Žardės, Laistų ir jau sunaikintas Gibišių), dviem kapinynais (Laistų ir Bandužių), šiame dideliame plote gyveno žmonės. Profesorius Jonas Genys prie Smeltalės upelio aptiko uostelio liekanas. Ten, kur dabar įsikūrusi logistikos įmonė, yra buvę dideli ūkinės ir gamybinės paskirties plotai", – pasakojo archeologė.

Čia bandyta surengti senųjų amatų dienas, savanoriai ne kartą tvarkė patį piliakalnį ir jo prieigas. Tačiau ši unikali vieta vis dar klaipėdiečių neatrasta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kada bus tvarka lietuvoje,kur mastymas,

kada  bus tvarka  lietuvoje,kur mastymas, portretas
idomu kodel parduoti,kas dave teise parduoti,,kieno nuosavybe,,,,,ka jau lietuvoje ir kalnelius pardavineja,ikiko,dagyvenom,kas kietesnis uz su,,,,d viska parduoti,p[ats sukures gali parduoti ,bet ne gamtos,cia gi lietuvos gabaliukas,jokiu pardavimu,jau vel pinigu reikia,och jus parazytai viska norit isdraskyti,nuo kada ora pardavinesit aaaaaaaaaa,

Gerhard

Gerhard portretas
Jau turbut buvo subegusi eilute is norinciu isigyti.

Di

Di portretas
Piliakalnis apleistas, prieigos apaugusios šabakštynais, kokia gali būti kalba, kad klaipėdiečiai dar neatrado šios vietos? Sutvarkyti, nupjauti žolę, iškirsti krūmynus, manyčiau, didelių investicijų nereikia. Geriau ramiai padiskutavo aplinkosaugininkas su korespondente ir vėl ilgam užmiršom problemą. Gėda
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių