Šeimos upių laivuose

Lietuvos įstatymų leidėjai vis tiek randa ką taisyti ar pildyti ir šioje srityje. Šiuo metu rengiamasi priimti naujas nuostatas dėl darbo vidaus vandenų laivuose, tiksliau dėl jų laivavedžių poilsio.

Nors vidaus laivyba nėra tarptautinės jūrinės veiklos sritis, tačiau ES dokumentuose ji yra gana reglamentuota. Dėl vidaus vandenų laivavedžių veiklos net išleistos atskiros direktyvos.

Vidaus vandenų laivavedžių veikla aktuali daugelyje ES šalių, ypač tose, kur iš jūrų uostų kroviniai masiškai gabenami vidaus vandenų keliais. Tokia veikla užsiima net šeimos. Nusipirkę upinius krovininius laivus, šeimos nariai juose ir dirba, ir gyvena.

Ar taip kada nors bus Lietuvoje, sunku ir pasakyti. Krovininei vidaus vandenų laivybai Lietuvoje sąlygos nėra palankios, nes tam tinkamų vidaus vandenų kelių nėra daug. Šiuo metu vienintelis krovininei laivybai iš dalies tinkamas vidaus vandens kelias būtų nuo Klaipėdos iki Kauno su ne iki galo įkurtais pakrovimo ir iškrovimo uostais.

Laivuose tachografo nereikės

Nepaisant to, Lietuvoje kuriama vidaus vandenų laivavedžių darbo poilsio ir veiklos sistema pagal ES direktyvas. Rengiamasi pateikti ir vidaus vandenų laivybos laivavedžio, taip pat jūrininko pavyzdinę darbo sutarties formą.

Šiuos dokumentus rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pakeitimus, kurie numatyti darbo kodekse, turės tvirtinti Seimas. Kai kuriems pakeitimams tvirtinti užteks ir Vyriausybės sprendimo.

Reglamentas, kuris susijęs su vidaus vandenų laivavedžių poilsiu, turėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d.

Jis nenumatys, kad laivavedžiai, kaip, tarkime, sunkvežimių vairuotojai, privalo laikytis griežtai reglamentuoto ir netgi specialaus įrenginio – tachografo fiksuojamo vairavimo, darbo ir poilsio laiko.

Kada Lietuvoje, kaip daugelyje ES šalių, iš jūrų uostų kroviniai bus masiškai gabenami vidaus vandenų keliais?

Laivavedžio darbo laikas

Vidaus vandenų laivyboje yra taikoma savaitinė ir valandinė darbo ir poilsio laiko skaičiavimo sistema.

Metuose yra 52 savaitės. Laivavedžio atostogos per metus turi būti ne mažiau kaip 4 savaitės. Taip pat reglamentuota, kad vidaus vandenų laivavedžio darbo laiko trukmė per metus neturi būti ilgesnė nei 2 304 valandos.

Atmetus laivavedžio atostogas, išeitų, kad per savaitę jis gali dirbti tiesioginį laivavedžio darbą ne daugiau kaip 48 valandas. Tai gali būti ir 6 dienos, bet viena diena per savaitę būtinai turi būti skirta poilsiui.

Laivavedžiui suteikiama teisė pasirinkti poilsio dieną praleisti tokioje vietoje, kurioje jis nori.

Poilsio diena jis gali pasirinkti ir buvimą plaukiančiame laive. Tai logiška – kai laivas nuolat plaukia, o įgula dirba pamainomis, poilsiaujančiam laivavedžiui nėra galimybių išlipti į krantą.

Pavyzdinė darbo sutartis

Naujos nuostatos dėl vidaus vandenų ir jūrininkų darbo sutarčių formų bus įtrauktos į Lietuvos darbo kodeksą.

Jame bus nurodytos darbo užmokesčio dalys, pamainos keitimo tvarka, išbandymo terminas, jo trukmė ir sąlygos, teisė į mokymus, informacija apie socialinio draudimo apsaugą, viršvalandžių mokėjimą, darbo sutarties pasibaigimo tvarka.

Kai kurios institucijos siūlo ne tik reglamentuoti laivavedžių ir jūrininkų sutarties formą, bet ir numatyti sankcijas darbdaviams, kai sutarties sąlygų nesilaikoma, kai darbuotojai yra verčiami dirbti ilgiau nei 48 valandas per savaitę.