Skambina pavojaus varpais: daugiabučių kiemuose greitai kačių bus daugiau negu žmonių

Uostamiesčio daugiabučių gyventojai skambina varpais: jeigu nieko nedarysime, Klaipėdoje netrukus kačių bus daugiau negu žmonių. Kai kuriuose kiemuose jų jau gyvena dešimtys, o dėl nereguliuojamo gyvūnų dauginimosi kenčia ne tik klaipėdiečiai, bet ir patys gyvūnai.

Netrukus skaičiuos tūkstančius

Miesto bendruomenė kačių klausimu stoja į skirtingas barikadų puses. Vieni nekenčia šių gyvūnų ir norėtų, kad mieste jų visai nebūtų.

Kiti kates maitina ir jomis rūpinasi, bet dėl nevaldomai didėjančio jų skaičiaus dažnai nebepajėgia nupirkti pakankamai maisto.

Pasirodo, viena katė ir jos palikuoniai per metus į pasaulį gali paleisti 72 kačiukus.

O per septynerius metus viena katė ir jos palikuoniai gali atsivesti net 420 tūkst. kačiukų, ir populiacija gali tapti nekontroliuojama.

Jeigu kačiukai nežūtų nuo ligų, jų nedraskytų kiti gyvūnai ir nenaikintų piktavaliai žmonės, kačių būtų neįsivaizduojama gausybė.

Gyvūnų globotojai tikina, kad tokių procesų negalima vadinti natūraliąja atranka, tai yra žiaurus elgesys su gyvybe.

Negaudamos pakankamai maisto, nusilpusios nuo dažno veisimosi ir žindymo, katės kaskart atsiveda vis silpnesnius palikuonius, vis dažniau serga ir žūsta pačios.

Ne vienas klaipėdietis yra tapęs gana dažnai pasitaikančios, šiurpios situacijos liudininkais, kai kirai nusineša ant pastato stogo silpną kačiuką, iškapoja jam akis ir palieka bejėgį padarą ilgoms kančioms ir pražūčiai.

Daug katinų kasmet žūsta suėdę specialiai užnuodyto maisto, nemažai patenka po mašinų ratais, kai kurie žmonės kiemuose gyvenančias kates leidžia draskyti savo šunims.

Tokius vaizdus matantiems vaikams tai neretai tampa pirmąja psichologine trauma ir pirma žiaurumo pamoka.

Siūlo: gaudykite patys

Vienintelis humaniškas būdas sustabdyti begalinį kačių populiacijos augimą – laukinių kačių sterilizacija. Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šiuo metu mūsų mieste veikia dvi įstaigos, kurios yra sudariusios sutartį su savivaldybe ir gaudo bei perduoda veterinarijos gydytojams sterilizuoti kates.

Požiūris: vieni klaipėdiečiai nekenčia kačių, kiti bando joms padėti išgyventi. / Daivos Janauskaitės nuotr.

Šiaurinėje miesto dalyje iki Sausio 15-osios gatvės dirba viešoji įstaiga "Būk mano draugas", pietinėje – gyvūnų priežiūros centras "Nuaras".

Dažną kartą paskambinę į kurią nors šių įstaigų klaipėdiečiai išgirsta prašymą patiems sugauti katę, tada darbuotojai atvažiuos ir ja pasirūpins.

Patiems dirbti šį darbą gyvūnų prieglaudų darbuotojams trūksta laiko.

Tie patys žmonės kiekvieną dieną kuopia prieglaudos gyventojų narvus, vedžioja juos pasivaikščioti, maitina, veža pas veterinarijos gydytojus, dirba daugybę kitų darbų.

Laukinės katės gyvūnų priežiūros specialistų nelaukia, be to, bandyti prisivilioti jas vidurdienį – beprasmiška.

Kiekvienas, pažįstantis šių gyvūnų gyvenseną, žino, kad katinai – nakties padarai, maitintis jie labiau linkę ankstų rytą arba vakare, kai darbo diena žmonėms jau pasibaigusi.

Išverčia žuvų vidurių – maistui

Ko gero, kiekviename Klaipėdos kieme yra bent viena močiutė, kuri savo maistu pasidalija su benamėmis katėmis.

"Bandome sužinoti tokių moterų telefono numerį arba susitikti asmeniškai. Pirmas mūsų prašymas – bent tą dieną, kai ketiname atvykti su gaudyklėmis, nepalikti įprastose vietose maisto. Dažniausiai mums pasiseka susitarti. Bet būna ir priešingai. Kartą atvažiavome ir pamatėme tikrą kačių puotą. Sunku net suprasti, kodėl moteris nesilaikė susitarimo. Tą dieną buvo be reikalo sugaištas laikas, be to, supratome, kad iš šios moters pagalbos nesulauksime", – teigė gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Esame žmonės, mokame kalbėti, turime išmokti susikalbėti.

Moteris pasakojo neretai matanti, kaip iškreiptai žmonės supranta rūpestį laukinėmis katėmis.

Šiurpu matyti kur nors po balkonu, kur paprastai joms paliekamas maistas, išverstą puodą ryžių ar žuvų vidurių. Katės tokio maisto neėda. Taip tik priviliojami kirai ir teršiama aplinka.

Klaipėdoje yra kiemų, kur gyvena kelios dešimtys beglobių kačių. Savanorių tikinimu, jų daugiau pietinėje miesto dalyje.

Jau ketverius metus programą "Pagauk-kastruok-paleisk" vykdančios gyvūnų prieglaudos "Nuaras" administratorė tikino, kad mieste per šį laiką kačiukų sumažėjo apie 30 proc., bet to negana.

"Esame žmonės, mokame kalbėti, turime išmokti susikalbėti. Visa tai dėl gyvūnų gerovės", – tvirtino G.Liutkuvienė.

Randa naujus namus

Klaipėdoje yra būrelis žmonių, kuriuos būtų galima vadinti savanoriais kačių klausimu.

Daugelis jų yra įsigiję gaudykles ir padeda gyvūnų prieglaudų darbuotojams pagauti benamių kačių, tada perduoda jas į tinkamas rankas, o po operacijos grąžina į tą patį kiemą.

Viena jų – pavardės nenorėjusi skelbti Simona tikino ne kartą iš kačių maitintojų sulaukusi priekaištų, esą kastracija yra prieš gamtą nukreiptas veiksmas.

Išeitis: pagauti katę gaudykle nėra lengva, kai kurie gyvūnai yra labai atsargūs ir nelaisvės išvengia. / Daivos Janauskaitės nuotr.

Tokia tetulė dažnai stovi ir kartoja tą patį, kad gamtoje viskas turi būti natūralu, o kastracija yra žiaurus veiksmas.

Bandymas aiškinti tai, kad katėms nesveika be galo daugintis, kad jos nuo to tik silpsta, kad nehumaniška joms leisti sirgti ir žūti, dažniausiai lieka neišgirstas.

Dažniausiai žmonės talkina savanoriams, o kai sužino, kad jų globotinės po operacijos grįš į tą patį kiemą, būna patenkinti.

Tuo pat metu laukinės katės paskiepijamos nuo pasiutligės.

Žmonės dažniausiai ima rūpintis katėmis, kai šios ima garsiai reikšti morčiaus išgyvenimus, nors geriausia gaudyti kates ir jas sterilizuoti žiemą ar ankstyvą pavasarį.

Tada ir gyvūnų prieglaudų darbuotojai turi mažiau darbo su kitais laukiniais gyvūnais, nes šie žmonės turi pasirūpinti ir į bėdą mieste patekusiais briedžiais, stirnomis, gandrais ir kitais gyvūnais.

Ieško globėjų ir užsienyje

Klaipėdoje yra kelios vietos, kur savanoriai ne vienerius metus gaudo ir sterilizuoja beglobius gyvūnus.

Vienas tokių – Šaulių gatvės 27 namo kiemas.

Per vieną vasarą ten pagauta ir sterilizuota apie 20 suaugusių kačių ir paimta apie 30 kačiukų, kurie buvo padovanoti geriems žmonėms.

"Dovanoti kačiukus yra labai sunkus darbas. Atiduodami gyvūnėlį į naujus namus, stengiamės suprasti, ar naujasis šeimininkas tikrai rūpinsis gyvūnu. Dažniausiai žmonės kačiuką parsineša iš kaimynų arba įsigyja veislinius. Laukinukų mažai kas nori, jie ne visada moka bendrauti su šeimininkais", – dalijosi patirtimi savanorė Simona.

Paimtos iš minėto kiemo naujus namus rado ir kelios suaugusios katės, viena jų iškeliavo pas naujuosius šeimininkus į Vokietiją, kita – į Didžiąją Britaniją.

Keli suaugę gyvūnai liko prieglaudoje, o visos kitos katės ir katinai grįžo į savo kiemą.

Sterilizacijos metu, kol katė yra paveikta anestetikų, medikai ją paženklina tarptautiniu mastu pripažintu ženklu – nukerpamas kairės ausies kraštelis.

Tai yra iš tolo matomas akivaizdus įrodymas, kad katė yra sulaukėjusi ir sterilizuota.

Neleidžia sušalti

"Vienos katės mums nesiseka pagauti jau ketverius metus. Ji – labai gudri. Per tą laiką, kai bandome ją pagauti, ji jau keturis kartus atsivedė kačiukų. Neretai sulaukiu visiškai nepažįstamų žmonių skambučių. Iš kur gavo mano telefono numerį, dažniausiai neatskleidžia ir kategoriškai pareiškia, kad aš privalau iš jų paimti kačiukus. Žmonėms sunku suprasti, kad tai darau laisvu nuo tiesioginio darbo metu ir už tai negaunu nė vieno cento, tik moralinį pasitenkinimą, nes esu tikra – kito kelio gyvūnų gerovei nėra", – kalbėjo Simona.

Savanorės po sterilizacijos iš veterinarų paimtų kačių neskuba išleisti į šaltį.

Likimas: Runciu pavadintas laukinis kačiukas iškeliavo pas Palangoje gyvenančią šeimą. / Gintarės Liutkuvienės nuotr.

Nuskusto kailiuko dalis ir dar neužgijusi žaizda gali pražudyti gyvūną, todėl savanorės pasistengia kniaukles palaikyti kelias savaites gerose sąlygose ir tik sustiprėjusias išleidžia į kiemą, iš kurio buvo paimtos.

Sudėtinga bendruomenė

Sugauti visas sulaukėjusias kates net viename kieme yra labai sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas.

Globos tarnybos "Nuaras" administratorė G.Liutkuvienė tikino, kad, staiga pašalinus benamių kačių grupę iš jų gyvenamos teritorijos, netrukus į tą vietą atkeliauja kelios kitos iš gretimų kiemų, ir procesas vėl prasideda iš naujo tuo pačiu ratu.

Katės, kaip ir žmonės, susikuria savo bendruomenę, tik įstatymai joje pagrįsti išlikimo instinktu.

Pastaruoju metu gyvūnų globotojai stebi naują tendenciją – žmonės atsikrato naminių kačių jas tiesiog išleisdami į kiemą ar nuveždami į kitą miesto galą.

G. Liutkuvienė tikino, kad tokios katės pasmerktos žūčiai, priešingai nei mano žmonės, jos neišgyvens ir pačios sau maisto neras.

Laukinės kiemo katės gina savo teritoriją ir naująsias atvykėles paprasčiausiai sunaikina.

Savanorių žiniomis, taip šią vasarą žuvo trys jaukios, žmonių išmestos į gatvę katės.

Žinovai tikina, esą operuotos katės nepraranda medžioklės instinkto ir kiemuose, kur yra šeriamos, atlieka sanitarų vaidmenį, pelės ir žiurkės tokiuose kiemuose negyvena.

Prašo nuolaidų

Mieste jau kelerius metus vykdoma programa "Pagauk-kastruok-paleisk".

Jos tikslas – humaniškai mažinti benamių kačių skaičių ir stabdyti jų dauginimąsi.

Vienos katės ar katino kastracija kainuoja nuo 30 iki 50 eurų. Gyvūnų prieglaudos turi sutartis su veterinarais.

Galina Kučinskienė, viešosios įstaigos "Būk mano draugas" vadovė, atviravo, jog kartais pasiseka susitarti, kad dvi katės būtų sterilizuotos už vienos kainą, arba suteikiama nemaža šios paslaugos nuolaida.

"Gyvūnų prieglaudos išlaikymas labai daug kainuoja. Priekaištai, kad per mažai dėmesio skiriama laukinių kačių sterilizacijai, gali būti teisingi, jei būtų rasta išeitis. Savivaldybės skiriamų pinigų pakanka išlaikyti patalpas, pirkti maisto. Dirbame daug daugiau, nei galėtume nuveikti už skiriamus pinigus", – tikino įstaigos vadovė.

G.Kučinskienės įsitikinimu, mieste sprendžiant laukinių kačių problemą reikia dviejų dalykų – šeriančių žmonių pagalbos ir daugiau savivaldybės skiriamų lėšų.

Būtent pinigai lemia daugumą dalykų. Jei būtų pakankamai eurų, prieglaudos galėtų pasisamdyti daugiau žmonių katėms gaudyti, galėtų daugiau jų sterilizuoti.

Sakydama, jog per metus pavyksta sterilizuoti apie tūkstantį kačių, G.Kučinskienė skuba patikinti, kad tai yra pernelyg mažas skaičius.

Prieš kelerius metus atvykęs iš Vokietijos veterinaras surengė savanorišką akciją – visą savaitę sterilizavo kates.

Per tas kelias dienas jam pavyko padaryti nevaisingomis 301 katę.

"Savivaldybės darbuotojai mums pasakė, kad dabar pinigų daugiau skirti negali, vadinasi, šiuo metu tikrai neturi pinigų. Aš esu toks žmogus, man pasakė, aš tikiu ir bandau suktis, kaip galiu. Labai padeda žmonių aukos ir kita pagalba", – atviravo G.Kučinskienė.

"Nuaro" administratorė G.Liutkuvienė įsitikinusi, kad teisinga būtų skirti lėšas ne visiems prieglaudos reikalams, o atskirai beglobių gyvūnų reikalams ir laukinių kačių sterilizacijai, kaip tai yra daroma Kaune.

Be to, žmonės kačių kastracijos klausimu turi per mažai informacijos.

Gyventojams dalijamuose lankstinukuose suteikiama žinia yra svari pagalba gyvūnų globotojams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marjone

Marjone portretas
Nereikia pykti ir ieškoti kaltų tai yra benamiai, niekieno gyvūnai. Patys turite kooperuotis ir gaudyti, strerelizuoti. Prieglaudose dirba taip pat savanoriai žmonės tokie kaip Jūs. Nespardyt, nenuodyt, negaudyt ir nerėkt, o stengtis prisijaukinti ir padėti gyvūnams. Tik pradėdami patys suvokti kas ir kaip sumažinsite nereikalingų gyvūnų populiaciją.

Aš portretas
Skambinau i prieqlaudassako suqaudykit atveškit kastruosim,neturim patys kur dėt jų ,kažkas baisaus darosi ,o šeria vieniši neturintys ka veikt,mes kenčiam,žmonėmis taip nesirūpina kaip katėm fui ...namie tequ auqina,o ne taško maista pro balkonus !

Roma

Roma portretas
Gyvenu pirmam aukšte,iš viršutiniū aukštų meta viska ko nesuvalqo,baisu per naktis pjaunasi nei a mieqot,nėr kam pasiskūst ,nenorim kačių pro šunis nepraeinam !!!
VISI KOMENTARAI 120
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių