Rugpjūčio 21-ąją turėtų antrą kartą posėdžiauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro komisija.
Posėdyje bus sprendžiama, ar Klaipėdoje liks S. Nėries bei L. Giros gatvių pavadinimai.
Taip pat tikimasi išvadų, ir kaip pasielgti dėl atminimo lentos su bareljefu A. Venclovai.
Tuo pat metu komisija turės apsispręsti ir dėl paminklo Juozui Barzdai (Klevui), esančio Plungės rajone prie Iešnalės ežero, bei atminimo lentos Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai) Vilniuje.
Dėl pastarosios pašalinimo į komisiją kreipėsi Šiaulių apskrities žydų religinė bendruomenė, o dėl paminklo panaikinimo – Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Tiek J. Barzda, tiek J. Noreika – kontroversiškos asmenybės – abu ir kovotojai už Lietuvos laisvę, bet tuo pat metu susiję su žudynėmis Antrojo pasaulinio karo metu.
Remiantis birželio 29 d. vadinamosios desovietizacijos komisijos posėdžio išvadomis, kai buvo nuspręsta Ukmergėje pašalinti paminklą, skirtą Juozui Krištaponiui – Lietuvos kariuomenės karininkui ir laisvės kovotojui, bet prisidėjusiam prie žydų ir sovietų karo belaisvių naikinimo – galima teigti, jog tiek J. Barzdos, tiek ir J. Noreikos atveju komisijos sprendimas gali būti analogiškas, tai yra atminimo ženklai, skirti šiems veikėjams, turės būti pašalinti.
Kol kas nėra precendento dėl S. Nėries gatvių pavadinimo keitimo.
Pirmojo komisijos posėdžio metu suformuota praktika tik dėl J. Janonio ir Butkų Juzės gatvių.
Jų pavadinimai šalies miestuose ir miesteliuose nebus keičiami.
Ekspertų teigimu, nėra pagrindo teigti, kad Butkų Juzė prisidėjo propaguojant totalitarinius, autoritarinius režimus.
J. Janonis buvo tam tikrų kairiųjų pažiūrų, tačiau poetas žuvo dar iki bolševikų perversmo Rusijoje, tad jo vardo gatvių Lietuvoje nuspręsta nekeisti.
Klaipėdiečiai, manydami panašiai, klausimo dėl J. Janonio gatvės pakeitimo komisijai net neteikė.
Naujausi komentarai