Vis gilėjanti ekonominė krizė paskolas turinčius žmones stumia į neviltį. Nebeišgalėdami išsimokėti bankams skolininkai ėmė nuo jų slapstytis.

Vengia banko darbuotojų

Nors dar prieš kelis mėnesius šalies bankai tvirtai tikino, kad su jais neatsiskaitančių klientų gretos nedidėja ir netgi mažėja, dabar daugelis jų jau pripažįsta, kad situacija pasikeitė. Vis daugiau žmonių vėluoja grąžinti pasiskolintus pinigus, kiti mėnesinių įmokų bankams apskritai nebemoka ir netgi vengia bendrauti su bankų atstovais.

"Swedbanko" Klaipėdos regiono valdytojas Vytautas Adomaitis patikino, kad kai kurie klientai, susidūrę su finansiniais sunkumais, banko vadybininkus ignoruoja – nekelia ragelio, nuolat keičia telefono numerius, kur nors emigruoja. Nors tokių klientų, pasak jo, dar nėra daug, vis dėlto jų skaičius auga.

"Klaipėdos regione nemokių klientų yra nedaug – du procentai, tačiau mes įžvelgiame tendenciją, kad šis skaičius ne mažėja ar išlieka stabilus, bet didėja. Tad norėdami išvengti didesnių problemų ateityje, vos tik susidūrę su nemokiu klientu iškart bandome jį surasti ir išsiaiškinti nemokumo priežastį bei padėti ją išspręsti", – paaiškino jis.

Dažniausiai nuo bankų slapstosi nedideles vartojamąsias paskolas ar banko korteles su kredito limitu pasiėmę gyventojai.

Suranda bet kur

V.Adomaičio tikinimu, esant tokiai prastai ekonominei situacijai normalu, kad paskolas turintiems žmonėms išsimokėti už kreditus darosi vis sunkiau, tačiau, nepaisant to, slapstytis nuo banko nevertėtų.

Pašnekovas prisiminė, kad dar prieš metus gyventojai nesibaimindami ėmė vartojamąsias paskolas, kreditines korteles, leisdami pinigus tenkino savo poreikius ir nesuko sau galvos, kaip tai grąžins.

"Juk nė vienas klientas skolindamasis pinigus nesitikėjo, kad kada nors sumažės jo atlyginimas arba apskritai jis neteks pajamų. Jei klientas neteko darbo, pirmiausiai jis turėtų kreiptis į banko vadybininką ir su juo bandyti spręsti problemą", – tvirtino V.Adomaitis.

Jo tikinimu, staiga netekusiam pajamų gyventojui bankas gali atidėti mokėjimą tol, kol jis vėl susiras darbą ir bus pajėgus grąžinti paskolą.

"Tikrai nenorime kenkti nė vienam savo klientui, tačiau jei jis slapstysis, geriau tikrai nebus. Tokį žmogų galima rasti bet kur. Jis nepasislėps net užsienyje", – pabrėžė V.Adomaitis.

Visų pirma, nemokaus kliento ieškoma tame mieste, kur jis pasiėmė paskolą, vėliau visoje šalyje, o jei prireikia – ir užsienyje. Dažnai klientui dingus surandami ir apklausiami ne tik paskolą pasiėmusio asmens giminaičiai, bet ir kaimynai ar draugai.

"Tikrai nebūna taip, kad žmogus prapuola kaip į vandenį, juk Lietuvoje visi vieni kitus pažįsta, todėl besislapstantis skolininkas anksčiau ar vėliau surandamas. O tol, kol ieškome, jam kapsi delspinigiai. Todėl bėgti nuo banko tikrai netinkamas sprendimas", – kalbėjo V.Adomaitis.

Rizikuoja negauti paskolos

Banko "DnB Nord" atstovas spaudai Andrius Vilkancas patvirtino, kad nemokių ir besislapstančių klientų yra ir jų banke. Anot pašnekovo, tokių žmonių buvo visada.

"Žmonėms pritrūksta atsakomybės ir dažnais atvejais jie galvoja, kad jeigu negrąžins pasiimtos nedidelės paskolos bei kurį laiką pasislapstys – viskas užsimirš. Anaiptol – iš tokio kliento skola anksčiau ar vėliau išieškoma. Deja, dažniausiai teisminiu būdu", – teigė A.Vilkancas.

Toks klientas, kuris nebeįneša pinigų ir apie tai neinformuoja banko, pasak jo, rizikuoja ateityje tapti nepageidaujamu klientu ir paskolų apskritai nebegauti jokiame šalies banke.

"Kiekvienas paskolų turintis asmuo turi ir savo kredito istoriją. Jeigu jis tampa nebemokus ir bėga nuo savo įsipareigojimo, jis susigadina savo, kaip kliento, reputaciją. Net jei ateityje jo pajamos būtų didelės ir jis norėtų gauti paskolą kitame banke, tai padaryti būtų labai sunku", – konstatavo A.Vilkancas.

Dažnai tokiam asmeniui, A.Vilkanco teigimu, paskola apskritai nebesuteikiama, arba išskirtinai jam keliami didesni reikalavimai, sudaromos griežtesnės paskolos sutarties sąlygos.

Nemokių klientų daugės

Kad daugėja už smulkius kreditus su bankais neatsiskaitančių žmonių, patvirtino ir skolų išieškotojai. Pasak skolų išieškojimo įmonės "Gelvora" Kredito valdymo konsultacijų skyriaus vadovės Lauros Jablonskienės, daugelis šalies bankų jau paskelbė ieškantys bendrovių, kurios padėtų iš klientų išieškoti pinigus.

"Visi didieji bankai konkurso būdu ieško skolų išieškojimo bendrovių, o tai parodo, kad skolininkų skaičius vis auga. Bankai patys nebepajėgūs ieškoti nemokių klientų ir dar iš jų išsireikalauti pinigų, todėl ir kreipiasi į mus", – įsitikinusi L.Jablonskienė.

L.Jablonskienė patikino, kad nors su bankais neatsiskaitančių klientų netrūksta jau dabar, per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį jų skaičius išaugs dar labiau.

"Sunkiausiai kreditus grąžinti tiems, kurie niekada negavo didesnių pajamų, kitaip tariant, paprastiems darbuotojams. Kol ekonominė situacija gerėjo, jie taip pat skolinosi iš bankų, tačiau dabar, bankrutuojant vis daugiau bendrovių ar mažinant etatus, vis daugiau žmonių netenka darbo, todėl ir prognozuojamas didėsiantis nemokų skaičius", – patikino L.Jablonskienė.

Bankai ar greitąsias paskolas suteikiančios bendrovės į skolų išieškotojus kreipiasi tik tuomet, kai klientas įmokų nemoka tris mėnesius, todėl tikėtina, kad jų antplūdis bus vasarį.

Dažniausiai, pasak jos, iš gyventojų, skolingų bankams, tenka išieškoti nedideles sumas – nuo 3 iki 10 tūkst. litų.