Skundai po atlydžio

Dėl rekordinio kiekio sniego, kuris ištampė nervus ne vienam vairuotojui, klaipėdiečiai kaltų neieškojo – nors keiksnojo kelininkus, tačiau savivaldybė nesulaukė nė vienos raštiškos pretenzijos dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Prasidėjus atlydžiui, ėmė vertis duobės keliuose. Situaciją sunkino tai, kad gatvės buvo pilnos vandens, ir vairuotojai negalėjo net įtarti, kad tėkštelės ratais į duobę.

Po tokių smūgių kai kuriems teko ieškoti naujų padangų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad klaipėdiečių skundai pasipylė praėjusios savaitės viduryje, kai tik atšilo orai.

"Skambino, nors pirmieji skundai gauti dar prieš gerą mėnesį. Tačiau gyventojai dažniau klausė – ne kas atlygins žalą dėl jau patirtų nuostolių, o kas atlygintų, jei nuostolių būtų. Skambučių būta dėl Sausio 15-osios gatvės sankryžos", – tikino I. Kubilienė.

Ji teigė, kad tai ne Miesto tvarkymo skyriaus reikalas, o rangovų, kuriems perduota sankryža, kol vyksta darbai joje.

Papylė: Sausio 15-osios ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių važiuojamosiose dalyse kelininkai išfrezavo ratus aplink šulinukus ir paliko. Tik po skundų lavinos rangovai į duobes papylė šalto asfalto ir vėl išvažiavo. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išgremžė ir paliko

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas aiškino, kad uostamiestyje šiuo metu rekonstruojamos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, kuriose ne tik keičiami šviesoforai, bet ir po šių darbų numatyta pakloti naują asfalto dangą.

Klaipėdiečiai socialiniame tinkle liudijo, kad būtent Sausio 15-osios, Pilies ir Minijos gatvių sankryžoje būta ne vieno incidento.

Vairuotojai pasakojo, kad dėl duobių čia keliems gyventojams teko keisti padangas, nes jas prakirto į aštrius duobių kraštus. Kitas vairuotojas krimtosi, kad po smūgio į duobę lūžo išmetimo sistemos vamzdis.

Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas V. Švedas paaiškino, kad kol darbai nėra baigti, už važiuojamąją eismo dalį atsako rangovas – konkursą laimėjusi įmonė "Yit Lietuva".

Atėjo žiema nelauktai.

"Iš viso mieste tvarkomos 22 sankryžos. Konkrečiai šioje sankryžoje buvo numatyta sutvarkyti visą dangą. Todėl rangovas pasiruošė asfaltavimo darbams, išfrezavo asfaltą aplink šulinėlius", – padėtį nusakė V. Švedas.

Kelininkai asfaltą išgremžė, o duobes paliko.

"Šulinėlių dangčiai buvo nuleisti žemiau, kad,  frezuojant visą sankryžos plotį, netrukdytų. Bet išėjo taip, kaip išėjo. Atėjo žiema nelauktai. Atėjo šalčiai. Darbai sustojo", – kalbėjo V. Švedas.

Pasirodo, konkursą laimėjusiai įmonei savivaldybė ne kartą grūmojo, kad tokių "kraterių" miesto gatvėse nepaliktų, tačiau niekas nejudino piršto, čia dar Klaipėdą užvertė sniegas.

Iš pradžių darbai stabdyti dėl sniego, po to – jau dėl vandens, nes sniegas ėmė tirpti.

"Jie pradėjo po truputį tvarkyti. Aišku, šaltu asfaltu tvarkomos duobės, – jis ne toks efektyvus, neprilimpa. Bet sutvarkys, kai tik baigsis lietus. Situacija jau geresnė, nei buvo prieš savaitę", – aiškino V. Švedas.

Valdas Švedas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Plunksnos" negelbėjo

Klaipėdiečiai kėlė klausimą, ar iš tiesų nuostolių patyrę vairuotojai negali tikėtis žalos atlyginimo, jei kelyje duobės esą buvo pažymėtos?

"Įspėjamųjų "plunksnų" prie kiekvienos duobės nepridėliosime. Jei yra daug šulinių, aplink kuriuos nufrezuota danga, turėtume dėti "plunksnas" ir sankryžos viduryje. Vairuotojai tada išvis negalėtų važiuoti. Kelio ženklai, kurie skelbia, kad vyksta kelio darbai, yra. Perspėjama ir apie kelio lygumus. Žmonės turi įvertinti situaciją. Mačiau, kad yra viena kita duobė, kuri netrukdo eismui, jas galima apvažiuoti. Bet yra ir tokių, kurios – juostos viduryje. Tokias duobes galima pervažiuoti tik nedideliu greičiu", – nuomonę išsakė V. Švedas.

Jis taip pat teigė, kad vairuotojai turėtų skundus adresuoti ne savivaldybei, o rangovui.

"Kai tik leis orai, rangovai sutvarkys duobes taip, kaip priklauso – tvarkingai. Visi kiti darbai bus atidėti iki pavasario. Bet duobių negalima taip palikti", – pažymėjo V. Švedas.

S. Dariaus ir S. Girėno gatvės sankirtoje su Sportininkų gatve taip pat fiksuotos duobės.

Kelininkai mėgino bent laikinai užpilti išfrezuotas vietas šaltu asfaltu, bet po paros čia vėl atsivėrė duobės.

Teks matuoti protektorių

O štai vienas klaipėdietis internete dalijosi savo patirtimi teikiant prašymą žalai atlyginti.

Vyras pasakojo, kad į įvykio vietą, kur neteko dviejų padangų, kvietė policijos ekipažą.

Duobes fotografavo ne tik jis pats, bet ir policijos pareigūnai, kurie dar ir išmatavo duobės gylį.

Tuomet vyras raštu kreipėsi į kelio savininką, rašte aprašė situaciją, o elektroniniame laiške prisegė nuotraukas, kuriose užfiksavo sugadintų automobilių padangų vaizdą.

"Reikia nusifotografuoti duobę ir abu prakirstus ratus iš karto. Pažymėti reikėtų padangų protektoriaus likutį, pagaminimo metus ir gamintoją", – patarė vairuotojas.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas pripažino, kad pats patyrė, kokios duobės mieste.

"Mačiau ir aš tas duobes. Bet kol kas mūsų skyrius dar negavo skundų. Gali būti, kad po švenčių sulauksime. Iki šiol dar neturime prašymų atlyginti žalą dėl slidžių kelių. Tačiau tokie ginčai sudėtingi. Kaip įrodyti, kas yra protingas terminas, per kurį savivaldybė turėjo užtikrinti, kad keliai būtų nuvalyti? Būna atvejų, kai lyja ir šąla. Kaip tuomet tinkamai nuvalyti kelius?" – retoriškai klausė A. Kačalinas.

Įrodymai: Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas A. Kačalinas patarė neišmesti senų padangų, kurios sprogo pataikius į duobę. Ginče dėl žalos gali būti svarbios visos detalės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Per metus – dešimtys skundų

A. Kačalinas tikino, kad per metus savivaldybė sulaukia 16–18 skundų dėl žalos atlyginimo.

"Gyventojai turi galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiama į viską – į situaciją, orus, žalos dydį. Aiškinamasi, kaip įvyko incidentas. Pasitaiko, kad pareiškėjas nepagrindžia žalos dydžio, prašo daugiau, nei gali pagrįsti. Tokiais atvejais tenkinama tik dalis prašymo, atlyginama dalis žalos", – situaciją komentavo savivaldybės teisininkas.

Gyventojai turi galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Tačiau dėl tų vietų, kuriose vyksta rangos darbai, savivaldybės teisininkai nesuka galvos – skundai adresuojami rangovams.

"Kol vyksta darbai, rangovas juk taip pat draudžia veiklą dėl civilinės atsakomybės. Už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, atsako rangovas. Bet gyventojas nuošalyje neliks. Gavę raštą, mes visada pasižiūrime – kas yra kelio savininkas, kokie darbai ten galėjo vykti, ar jie baigti", – vardijo A. Kačalinas.

Vis dėlto iš visų savivaldybei teiktų skundų, tik pusė jų tenkinama.

"Dažniausiai dėl netinkamo adresato. Skundžiamasi daugiabučių kiemų būkle. Tada paaiškėja, kad jais turi rūpintis bendrija ar namo administratorius. Buvo skundų dėl žalos, patirtos privačioje teritorijoje. Yra gatvių, kurios priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Bet didžioji dalis priklauso savivaldybei", – patikino A. Kačalinas.

Atsakomybė – perpus?

Savivaldybės teisininkas perspėjo, jog teismų praktika byloja, kad vairuotojo atsakomybė yra pirmoje vietoje.

"Yra pareiga būti atidžiam ir imtis visų priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio. Pirmiausia reikia pasirinkti saugų greitį. Teismas aiškinasi, ar vairuotojas galėjo pastebėti kliūtį ir sumažinti greitį. Jei paaiškėtų, kad važiuojant 30 km/val. greičiu, o ne 50 km/val. greičiu, padanga nebūtų sugadinta, vairuotojas turi prisiimti dalį atsakomybės. Jei naujoms padangoms nukentėjęs vairuotojas išleido 200 eurų, žala tokiu atveju gali būti mažinama perpus. Turime tokią teisminę praktiką", – tikino savivaldybės teisininkas.

Tačiau dažnai kyla klausimas – ar privalo vairuotojas įtarti, kad bala yra ne bala, o vandeniu užlieta duobė?

"Gali ir taip būti. Todėl vertinamos oro sąlygos, žiūrima, lijo ar nelijo. Juk kas būtų, jei vairuotojai stabdytų prieš kiekvieną balą? Eismas gatvėmis sustotų. Bet vairuotojas turėtų nufotografuoti balą, nes gal kitą dieną ji išdžius. Visos aplinkybės yra labai svarbios", – pabrėžė A. Kačalinas.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojas reikalauja kompensacijos už naujas padangas, nors duobėje neteko naudotų padangų, kurių naudojimo terminas jau ėjo į pabaigą.

"Negalima atlyginti naujų padangų kainos. Turi būti atlyginta naudotų padangų kaina, tokia žala, kokią realiai patyrė žmogus. Nuotraukose reikėtų užfiksuoti, kokios tai padangos. Nereikia skubėti išmesti visų įrodymų. Vertėtų daryti kuo daugiau nuotraukų", – patarė A. Kačalinas.

Jei žalą patyręs vairuotojas įrodytų, kad jo padangų protektoriaus gylis byloja, kad tai kone naujos padangos, žalą būtų privalu atlyginti atsižvelgiant į naujų padangų kainą.