Bokštų gatvėje esančių kryžių kūrėjų prašoma nusikelti savo autorinius darbus, priešingu atveju Klaipėdos miesto savivaldybė dėl vykdomos skvero rekonstrukcijos perkels kryžius į kitą vietą.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, į specialistus, bent jau kol kas, niekas nesikreipė.

"Jeigu atsirastų autorius, jis turėtų teisę jį nusikelti, galbūt turėtų kažkokių kitokių pageidavimų, gal norėtų tą kryžių į savo tėviškę išsivežti. Kitu atveju numatyta kryžius perkelti į Sąjūdžio parką, nes jie ir atsirado būtent Sąjūdžio periodu. Jeigu viskas vyks sklandžiai, vasaros viduryje tikriausiai pradėsime darbus", – svarstė I.Šakalienė.

Iš tiesų kiekvienas kryžius Ferdinando aikštėje turi savo istoriją.

Anksčiau šioje vietoje klaipėdiečio Valentino Zaborsko pastangomis buvo pastatytas paminklinis kryžius Pranui ir Algirdui Brazinskams su užrašu: "1970 metų žygdarbiui".

Devynių metrų aukščio kryžių su Brazinskų atvaizdu išdrožė vilnietis tautodailininkas Algirdas Judickas.

Veikiausiai tai – vienintelis pasaulyje paminklas civilinio lėktuvo pagrobėjams ir žudikams.

1970 m. spalio 15 d. P.Brazinskas su sūnumi Algirdu užgrobė sovietų aviakompanijos "Aeroflot" keleivinį lėktuvą AN-24, nušovė 24-erių stiuardesę ir pabėgo į Turkiją.

V.Zaborskas tai traktavo kaip žygdarbį.

Ankaroje už nužudymą kalėjusių, o vėliau JAV gyvenusių P. ir A.Brazinskų likimą ir toliau lydėjo kriminaliniai įvykiai.

2002 m. dienraštis "Los Angeles Times" pranešė, kad Santa Monikoje gyvenęs 46-erių A.Brazinskas vasario 5 d. savo bute negyvai sumušė kartu gyvenusį 77 m. tėvą P.Brazinską.

Policijos žmogžudysčių skyriaus pareigūnams baigus tyrimą, lietuviui buvo skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Štai tokiems "didvyriams" ir jų "žygdarbiui" Klaipėdoje buvo pastatytas kryžius.

Sąjūdžio aktyvistas, visuomenininkas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis dienraščiui yra sakęs, kad Sąjūdis neturi nieko bendra su tais kryžių statymais Ferdinando aikštėje, taip pat ir Brazinskams.

Gali būti, kad jie apskritai čia atsirado savavališkai.

Po vienos stipresnės audros 9 m aukščio kryžius Ferdinando skvere pavojingai pasviro ir atsidūrė sąvartyne, tačiau tuomečių miesto veikėjų pastangomis jis atnaujintas ir atvežtas į Debreceno gatvę, kur iki šiol žymi statomos bažnyčios vietą.

Vienas likusių kryžių Ferdinando aikštėje yra skirtas karo jūrininkui Jonui Pleškiui "už 1961 metų žygdarbį". Baltijos karo laivyno karininkas sovietų karine barža iš Klaipėdos pabėgo į Švedijos Gotlando salą ir už tai sovietų buvo nuteistas mirti.