Durys – užrakintos
Per televiziją, radiją ir interneto platybėse pasipylė patarimai, ką kiekvienas turėtų žinoti ir kaip privalėtų ruoštis karinei grėsmei.
Sužinojome, kad reikia turėti grynųjų, degalų, maisto, vandens. Bet kur slėptis, jeigu prasidėtų priešų antskrydžiai ar raketų atakos, kol kas nekalbama.
Galbūt taip stengiamasi nesukelti panikos. Vis dėlto būtų neblogai žinoti apie tai kuo daugiau.
Uostamiesčio daugiabučių namų kiemuose dar galima pamatyti sovietmečio slėptuvių kauburius, apželdintus žole. Virš jų sumontuoti ventiliacijos kaminukai.
Smalsuoliai patampo ir durų rankenas, bet atidaryti negali – jos užrakintos, patekti į vidų ne taip paprasta.
Kas turi šių slėptuvių raktus? Kaip jomis naudotis? Kiek žmonių jose galėtų tilpti? Lengvai rasti atsakymų į šiuos klausimus nepavyktų.
Priebėga – mokyklos
Tokioms situacijoms parengtų slėptuvių ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje nėra. Tarybiniais laikais įrengtos ruošiantis atominiam karui slėptuvės jau nebėra tinkamos naudoti.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vadovė Rita Mikluševičiūtė dienraščiui "Klaipėda" teigė, kad nuo 2010 m. slėptuvės įrengiamos tik savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, kaip saugi darbo vieta. Ir tik apsaugai nuo atominių elektrinių ar kito pavojingo objekto sukeltos grėsmės.
Gyventojams pavojaus atveju apsaugoti yra numatomos ne slėptuvės, o kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS).
Klaipėdoje tai yra 32 uostamiesčio mokyklos.
Pastarąjį kartą Klaipėdoje slėptuvių sąrašas buvo sudarytas 2009 m.
"Sąraše yra 44 slėptuvės, iš jų viena buvo skirta savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijos centro veiklai (Dubysos g. 39A), o kitos priklausė ūkio subjektams. Atskiros slėptuvės, skirtos tik gyventojams, numatytos nebuvo. Duomenų, kurios Klaipėdos slėptuvės buvo išbrauktos iš Klaipėdos apskrities kolektyvinių apsaugos priemonių sąrašo, nepavyko gauti. Likusios neišbrauktos iš apskaitos slėptuvės nebeteko slėptuvės paskirties", – paaiškino R.Mikluševičiūtė.
Ragino nepanikuoti
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis paaiškino, kad KAS skirti apsisaugoti ne nuo karinių atakų, o nuo ekstremalių situacijų.
Kai buvo nuspręsta mokyklas naudoti žmonių apsaugai, galvota ne apie tokias situacijas, su kokia dabar susidūrė Ukraina.
G.Neniškis patikino, kad senųjų slėptuvių durų raktai saugomi savivaldybėje, pas Turto skyriaus specialistus.
Gintaras Neniškis: tokioms situacijoms parengtų slėptuvių ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje nėra.
Kai būna paskelbta karinė padėtis, tam tikri vadovai nusprendžia, ką viešinti ir kaip aiškinti gyventojams apie apsisaugojimą.
"Tokioms situacijoms parengtų slėptuvių ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje nėra. Tarybiniais laikais įrengtos ruošiantis atominiam karui slėptuvės jau nebėra tinkamos naudoti. Aišku, bombardavimo atveju mokyklose – dar didesnė rizika. Visi puikiai supranta, kad tada geriausia slėptis kur nors rūsiuose ar kur kitur, kur bombos negali pasiekti. Namuose būdavo įrengtos tokios vietos nuo atominio karo. Oro filtravimo sistemos ten neveikia, o ir dauguma šių statinių parduota, – kalbėjo G.Neniškis. – Kai būna paskelbta karinė padėtis, tam tikri vadovai nusprendžia, ką viešinti ir kaip aiškinti gyventojams apie apsisaugojimą. Kiekvienas civilinės saugos skyrius neturi laisvės interpretuoti ir aiškinti, kaip gyventojams slėptis nuo oro atakų. Tokie dalykai turi būti daromi centralizuotai, visos šalies mastu."
Administracijos direktorius tikino, kad Ukrainos tragedija palietė kiekvieną ir privertė galvoti ne tik apie brolius ukrainiečius, bet ir mus pačius.
Kartu jis neslėpė įsitikinimo, kad mūsų – NATO šalies – padėtis kur kas kitokia, ir paragino nekelti panikos bei tikėti, kad mums tokios grėsmės nėra. Dabar turėtume galvoti, kuo galime padėti karo pabėgėliams.
