Sodininkai siekia likvidacijos

Sodų bendrija "Tauras" užsibrėžė neįtikėtiną tikslą – panaikinti sodų bendrijos statusą ir tapti Klaipėdos miesto dalimi. Tačiau, ar sodų žemę pageidaus prisijungti Klaipėdos savivaldybė, dar nėra aišku.

Bendrijoje – 200 šeimų

Sodų bendrijos "Tauras" valdybos pirmininkas Vaidotas Vitkus priminė, kad tokios sodininkų bendrijos kūrėsi dar sovietmečiu. Vėliau jos virto gyvenamųjų namų kvartalais, todėl, anot pašnekovo, pats laikas pagalvoti, kokiu juridiniu dariniu joms reikėtų tapti.

"Praktiškai mes esame Klaipėdos mieste. Vaikai lanko uostamiesčio mokyklas. Skiriamės tik tuo, jog iki šiol egzistuoja tokios sodų bendrijos, kurios pačios valdo joms priskirtą žemę. Mes patys investavome į vandentiekio ir kitų komunikacijų nutiesimą, tinklus perdavėme administruoti įmonei "Klaipėdos vanduo". Elektros tinklus – energijos skirstymo operatoriui ESO", – situaciją nupasakojo bendrijos valdybos pirmininkas.

V.Vitkus informavo, jog realiai soduose yra beveik 200 gyvenamųjų namų, o sklypų – 350.

"Juose gyvena žmonės, kyla daug statinių. Bėda tik infrastruktūra, kurios sodų bendrijos nepajėgios sutvarkyti. Didžiausia problema – neasfaltuoti keliai. Patys sodininkai iš savo lėšų tokių investicijų nesiims. O kelių ir gatvelių ilgis soduose siekia 7 kilometrus", – patikino V.Vitkus.

Tektų perregistruoti turtą

Sodininkai ne pirmą kartą beldžiasi į Klaipėdos miesto vartus.

"Prieš kelerius metus gavome savivaldybės atsakymą, kuriame paaiškinta, jog tokiam žingsniui pirma reikia panaikinti bendrijos statusą. Pavasarį šauksime visuotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą ir prašysime apsispręsti dėl tokio statuso panaikinimo", – planais dalijosi V.Vitkus.

V.Vitkus svarstė, jog vieninteliu teigiamu dalyku tokioms bendrijoms buvo maži žemės mokesčiai.

"Juk anksčiau močiutės augino soduose daržoves ir pardavinėjo jas turgeliuose, o dabar sodai realiai yra gyvenamųjų namų kvartalai. Tokios bendrijos privalo turėti pirmininką, buhalterį. Įkurti du etatai, mokami mokesčiai "Sodrai", nemanau, jog to reikėtų. Mokėtume žemės mokestį Klaipėdos savivaldybei, gal ir ji būtų suinteresuota administruoti šią teritoriją", – kalbėjo V.Vitkus.

Tiesa, idėjos priešininkai gali mesti argumentų, jog kiekvienam nekilnojamojo turto objekto savininkui tektų perregistruoti savo turtą.

"Tai kainuotų per 200 eurų, bet turto vertė tik išaugtų – mes taptume Klaipėdos dalimi. Manyčiau, jog tai rimtas motyvas", – argumentavo V.Vitkus.

Pašnekovas tikino žinantis, jog kitos bendrijos savo bėdas sprendė kitaip.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto teritorijoje esančios sodų bendrijos nariams pavyko pasiekti, kad sodų gatvės būtų įtrauktos į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Nenori atstumti

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas atkreipė dėmesį, jog ši sodų bendrija patenka į tą zoną, kuri bendrajame Klaipėdos plane pažymėta kaip gyvenamoji teritorija.

"Sodų bendrija viską labai tvarkingai daro, projektavo ir tiesė tinklus patys. Procedūrų, kaip tai gali pavykti padaryti, nežinau, bet šie sodai ir taip yra miesto teritorijoje. Man tik kyla vienas klausimas – ar sodų keliukai galės tapti miesto gatvės statusą turinčiu keliu? Ar neteks vėliau visuomenės poreikiams paimti žemės sklypų, kad būtų galima įrengti techninius koridorius? Ar tai nebus našta visiems miestiečiams, nes gali tekti išpirkti privačias žemes?" – svarstė K.Macijauskas.

Bet departamento vadovas iš esmės pritarė tokiai idėjai.

"Jei sovietmečiu būtų leidę statyti normalius namus soduose, gyvenamojo būsto klausimo Lietuvoje nebūtų buvę", – pastebėjo valdininkas.

Negalime atstumti žmonių bendruomenės, gyvenančios sodų bendrijoje.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažino, jog dėl galimybės "Tauro" sodus prijungti prie miesto teritorijos verta gerai padiskutuoti.

"Prašymai jungtis prie Klaipėdos miesto teritorijos yra jautrūs. Mes jų atmesti jokiu būdu negalime, bet situaciją reikėtų vertinti labai atsakingai. Negalime atstumti žmonių bendruomenės, gyvenančios sodų bendrijoje. Tai būtų neįžvalgu ir nediplomatiška. Bet tokios bendrijos turbūt turi savų motyvų, tad reikia išsiaiškinti, ar miestas bus pajėgus patenkinti šiuos lūkesčius", – teigė V.Grubliauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Benius

Benius portretas
Slykstu klausytis pirmini ko zodzius miestas bet tvarkomes patys su vandeniu jau isdute isivedem uz savo o pardavem kaip aviu banda uz skatikus

Jonui

Jonui portretas
Tamsta pats labiau panašus į bangladešą. Ar bent žinai, kiek yra tų sodų bendrijų, kokios jos ? O tamstos kliedesiai apie miestiečių referendumą, ne vienam ašarą išspaudė ( ne liūdesio) O dėl pačių sodininkų bendrijų, tai darinys yra atgyvena. Liko tik pavadinimas, bet paskirtis jau nebe ta. Ir tai neišvengiamai taps savivaldybės, kurioje yra ta bendrija, galvos skausmu. Meras gali ir nesimaivyti ( imsim - neimsim). Iširus bendrijai, liks žemės sklypai, keliai savivaldybės teritorijoje ir su jais SAVIVALDYBĖ turės kažką daryti. Bendrijose bėda dar yra ir ta, kad jų pirmininkai labai jau nori tą kėdę po savo užpakaliu išsaugoti, nežiūrint į tai, kad veikla liko tik popierinė ir jos nauda labai abejotina.

Gyventojas.

Gyventojas. portretas
Tai taip išeina kad ir mokesčių mokėti sodo teritorijose gyvenantiems žmonėms turėtu būti mažiau. Nes gatves turi tvarkyti savomis lėšomis! Čia kaip koks LEZ,bet ir ten savivaldybe tvarko gatves.
VISI KOMENTARAI 34
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių