Kaip apsaugoti savo augalus, ar jie dar atsigaus ir kokių gudrybių griebtis, kad ši vasara nebūtų be derliaus, pasakojo brolių Vrublevskių medelyno bendrasavininkis Romas Vrublevskis.

– Praėjusiais metais po šalnų buvo ir blogiau, kadangi apšalo ir ąžuolai – visai Lietuvai šventas medis. Dabar apšalo kai kurios kriaušės, žiedo vidus yra juodas. Pats medis nenukentės, bet nebus kai kurių veislių derliaus. Taip pat nukentėjo graikiškas riešutmedis, kai kurie pumpurai apšalo, bet medis nori atsigauti. Dabar pirmiausia reikia palaistyti ir patręšti azoto ir boro trąšomis.

– Ar visiems vaismedžiams tinka, ar tik kai kuriems?

– Visiems, reikia ieškoti azoto ir boro trąšų.

– Internete mačiau daug vaizdo įrašų, kad žmonės tuos medelius liejo vandeniu – arba iš vakaro, arba atsikėlę labai anksti.

– Jeigu prognozė yra tokia, kad bus šalna, galima palaistyti, statyti puodus.

– Su vandeniu?

– Taip, su vandeniu. Garuojantis vanduo padidina temperatūrą. Be abejo, kad vegetacija būtų pavėlinta, reikėtų balinti kamienus. Galų gale galima uždengti agroplėvele.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ne visada netgi agroplėvelė suveikia – turėjome šalnas iki didelio minuso.

– Dabar mūsų vietovėje buvo iki  minus 2 laipsnių, rajone – iki minus 5. Sodinti tuos augalus, kurie ištvers tokias šalnas – saldžiavaisis šermukšnis, gudobelė. Neištvėrė obelys, dauguma kriaušių, vyšnių ir slyvų.

– Ar gali medis visiškai numirti, jeigu šalna buvo labai stipri?

– Gali, jeigu minus 8–10 laipsnių. Praėjusiais metais žmonės neteko daugelio sodinukų, ypač kenčia jauni medeliai – pirmų, antrų metų. Didesnis medis atsigauna. Šilkmedis taip pat labai jautrus.

– Jeigu medelis yra sužydėjęs ir apšalo – ar tai yra tam tikra taisyklė, kad šiais metais derliaus jau nebus? Ar įmanoma, kad jis antrą kartą sprogtų ir atsigautų?

– Derliaus nebus.