Nepamiršta savo šaknų

"Tada ir paaiškėtų, kas su mumis, o kas ne. X valandai atėjus, aš savo sprendimą žinau", – tikino Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 303-iajai pėstininkų kuopai priklausantis A.Jefimovas.

A.Jefimovas gimė geležinkelininkų šeimoje Radviliškyje.

"Tėtis buvo geležinkelininkas, atvykęs su paskyrimu dirbti į Radviliškį. Jis kilęs iš Baltarusijos, o mama buvo istorijos mokytoja lietuvė. Save aš laikau lietuviu, tačiau neatmetu savo šaknų. O mano senelė turėjo lenkiško kraujo, buvo Lenkijos bajoraitė. Manyje teka ir lenkiško kraujo dalis", – tikino A.Jefimovas.

Vyras šiuo metu dirba Klaipėdos rajono policijos komisariate.

"Anksčiau mus vadino apylinkių inspektoriais, po pertvarkos tapome tyrėjai. Tačiau darbas nepasikeitė", – tikino savo krašto žmones gerai pažįstantis vyras.

A.Jefimovas policijoje dirba daugybę metų. Į Policijos akademiją vyras įstojo dar 1995-aisiais.

Iš pradžių dirbęs Radviliškio policijos komisariate, vėliau ėmė darbuotis Klaipėdos rajono policijos komisariate.

"Po mokyklos baigimo turėjau apsispręsti, ar patrauksiu į policiją, ar į kariuomenę. Gyvenimas sureguliavo savaip", – prisiminė A.Jefimovas.

Vyrai žaidžia karą

Paklaustas, kodėl vyrai taikos metu nori žaisti karą, A.Jefimovas nusijuokdamas atsakė, kad to, matyt, reikalauja vyriška prigimtis.

"Savanoriavimas yra nenutrūkstanti gyvenimo dalis. Ir taip jau penkiolika metų. Kur rasi tokį kvailį, kuris lyjant lietui eitų į mišką, gulėtų po pušimi ir klausytųsi, kaip paukšteliai čiulba? Tai ne kiekvienam", – kalbėjo vyras.

Be kario savanorio tarnybos, A.Jefimovas dar priklauso Lietuvos šaulių sąjungai ir vadovauja Gargždų šaulių 9-ajai kuopai.

Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška, pilietinės savigynos organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą.

"Kam man to reikia? Patinka. Šaulių sąjunga užsiima dar ir tuo, ką valstybė daugybę metų buvo pamiršusi – moksleivių patriotizmo ugdymu. Visa tai daugybę metų buvo apleista, pasižiūrėkime, kiek dėmesio patriotizmo ugdymui skiria kitos valstybės. Pas mus apie tai susimąstyta tik po Ukrainos įvykių. Be reikalo taip vėlai", – kalbėjo gargždiškis.

Vyras tikino, kad jo pomėgiams ir karinei tarnybai atiduodamas visas laisvas laikas.

"Kartais, kai ypač pavargsti, norisi viską mesti. Tačiau prisimeni tų mokyklinukų, jaunųjų šaulių, veidus, vėl keliesi ir eini", – šypsojosi A.Jefimovas.

Su jaunąja karta bendraujantis vyras tikino pastebėjęs, kad vertybių pagrindus vaikai įgyja šeimose.

"Jei vaikams tėvai skiepija tam tikrus pagrindus, tokie vaikai ateina visai su kitomis nuotaikomis, nei tie, kurių namuose vaikams neskiriama dėmesio", – pastebėjo vyras.

Miškuose – "Airsoftas"

A.Jefimovą galima išvysti Klaipėdos rajono miškuose kartu su būriu kitų šratasvydžio gerbėjų.

Atsitiktinai miške sutikus būrį maskuojančiais rūbais vilkinčių vyrų gali tapti nejauku.

Ką veikia "žalieji žmogeliukai" rajono miškuose, rankose laikydami į tikrus ginklus itin panašią amuniciją?

"Airsoftu" vadinamas žaidimas – ypač populiarus. Naudojant autentiškų ginklų kopijas ir aprangą, įmanoma pajusti tikrų mūšių dvasią. Pats žaidimas užgimė Japonijoje, tačiau po karo buvo uždraustas. O žaidime naudojami ginklai tikrai labai panašūs į tikrus", – teigė A.Jefimovas.

Dalyvaudamas įvairiose pratybose ir žaidimuose kartu su rusakalbiais kolegomis, A.Jefimovas pastebėjo, kad į jaunųjų šaulių užsiėmimus dažniau vaikus atveda lietuviai.

"Tačiau tarp savanorių tikrai yra daug rusakalbių ir manau, kad jie nuoširdžiai daro tai, kuo tiki. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tik tam tikrą akimirką paaiškės, kas su mumis ir kas ne. Kas tikrieji tavo draugai, sužinosi tik tam tikrą valandą", – nuomonę išsakė A.Jefimovas.

Emigracija nevilioja

Tiesa, A.Jefimovas prisipažįsta, kad kartais jaučia nuoskaudą dėl ne itin didelio valstybei tarnaujantiems žmonėms mokamo atlygio.

"Nors po truputį, tačiau atlyginimai policijoje auga. Kartais, suprantama, apima nusivylimas, tampa skaudu. Tačiau nesinori emigruoti tik dėl to, kad uždirbtum pinigų. Nežinau, ar kada nors teks, bet kol kas manau, jog emigracijoje žmogus nesijaučia visavertis. Juk kitoje šalyje visą gyvenimą jausiesi svetimas", – svarstė A.Jefimovas.

Iš pirmo žvilgsnio vyrus, savaitgalius leidžiančius savanorių mokymuose, šaulių ar taktinėse karinėse pratybose, galima vadinti adrenalino fanatikais.

"Aš kitaip gyventi nebegaliu", – atvirauja A.Jefimovas.

Gargždiškis prisipažino, kad ne kartą dalyvavo išgyvenimo kursuose, kuriuos veda patyrę instruktoriai.

"Reikia pasiruošti namų darbus, kad lemiamu momentu galėtum pasinaudoti žiniomis. Kiekvienas pilietis karo atveju turi mokėti išgyventi be niekieno pagalbos bent keletą dienų. Kiekvienas mūsų apie tai turi būti pagalvojęs iš anksto ir apsisprendęs, kaip elgsis", – tikino A.Jefimovas.

Komentaras

Tomas Malūkas

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės štabo karių ir civilių bendradarbiavimo skyriaus viršininkas

Aleksandras gali būti pavyzdys daugeliui. Jis randa laiko įvairiausioms veikloms – žmogus ne tik dirba policijoje, tarnauja visuomenei, bet ir yra savanoris bei šaulys. Mūsų Vakarų regione Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 850 žmonių. Tai tik rodo visuomenės palankų požiūrį į savanorišką krašto gynybą. Iš šių savanorių apie 20 procentų yra rusakalbiai, ir tai yra labai svarbu bei džiugu. Savanorių užsiėmimai vyksta savaitgaliais – nuo individualių įgūdžių lavinimo iki komandinių užduočių vykdymo. Jie išmoksta šaudyti, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gilina topografines žinias. Tarp užduočių – pasalos, reidai, gynybiniai, puolamieji veiksmai. Visus šiuos žmones vienija apsisprendimas karo atveju ginti savo šalį, patriotizmo jausmas.