„Dabar Susisiekimo ministerija imasi iniciatyvos šitą klausimą vesti ir nevilkinti jo, ir mes turbūt prie jo grįšime kovo mėnesį, vėl susirinkę, padarysime parlamentinę kontrolę ir pažiūrėsime, kaip Susisiekimo ministerijai pavyko lyderiauti šiuo klausimu“, – pastarajame Seimo Kultūros komiteto posėdyje kalbėjo konservatorius Vytautas Kernagis.
Anksčiau palaikymą šiai idėjai išreiškęs susisiekimo ministras Juras Taminskas paragino atsakingas institucijas bendradarbiauti ieškant sprendimų, kaip suderinti šio jūrinio simbolio atkūrimą su ilgalaikiais Klaipėdos uosto plėtros planais.
Tuo metu Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus posėdžio metu kalbėjo, kad savivaldybė šiuo klausimu ne kartą kreipėsi į skirtingas šalies institucijas ir ministerijas, tačiau pritarimo esą taip ir nesulaukė.
Tas švyturio atstatymas pats yra įmanomas ir finansiškai. Mes, kaip miesto savivaldybė, tikrai rastume tam lėšų.
„Tas švyturio atstatymas pats yra įmanomas ir finansiškai. Mes, kaip miesto savivaldybė, tikrai rastume tam lėšų“, – posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos miesto meras.
„Nežinau, kodėl šiandieną yra toks užsispyrimas, kai yra visos galimybės ekspozicijos būdu šitą švyturį patraukti, jeigu būtų noras vystyti – kaip yra kalbama iš Uosto direkcijos pusės – į išorinį uostą“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Jo teigimu, jeigu švyturys būtų atstatytas, jis neatliktų navigacinės funkcijos – stovėtų šiaurinio molo teritorijoje kaip ryškus istorinis simbolis.
„Pats teisinis statusas – ekspozicija – leidžia šitą švyturį pagaminti ir pastatyti toje vietoje ne trukdant navigacijai, o papuošiant šiaurinį molą ir turint dar didesnį traukos tašką šiauriniame mole, kur čia ateina praktiškai kiekvieną dieną dešimtys, o kartais ir šimtai tūkstančių žmonių“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Siūlo švyturį atstatyti dviem etapais
Kultūros paveldo projektus vykdančios bendrovės „Šviesos ministerija“ vadovas Tomas Jančionis kalbėjo, jog šiuo metu Klaipėdos uosto šiauriame mole yra išlikusi teisiškai saugoma Baltojo švyturio pamato vieta. Tiesa, ji lankytojams yra neprieinama.
T. Jančionis pridūrė, jog švyturio bokšto atstatymas galėtų galėtų vykti dviem etapais. Pirmuoju etapu švyturio bokštas su šviesos instaliacija būtų įkurta klaipėdiečiams ir miesto svečiams prieinamoje vietoje.
„Antrame etape, natūraliai, jeigu to reikėtų, tas švyturio bokštas galėtų būti perkeltas į jau sutvarkytą ir paruoštą jo autentišką vietą. Ar to reikėtų – manau, kad tai yra diskusijų, patirties ir mūsų visuomenės reakcijos dalis“, – kalbėjo bendrovės „Šviesos ministerija“ vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad projektas būtų finansuojamas visuomenės, iniciatyvą palaikančių įmonių, įstaigų ir kitų rėmėjų lėšomis, todėl papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nereikėtų.
„Iš valstybės tikrai neprašome šiuo atveju jokios finansinės pagalbos – prašome pagelbėti, suderinti galimybes sumontuoti Baltąjį švyturį šiauriniame mole, kas iš tikrųjų būtų labai paprasta“, – pasakojo T. Jančionis.
Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos anksčiau siųstame laiške T. Jančioniui teigiama, kad siūlymas atkurti Baltojo švyturio bokštą „simboliška ir svarbi kuriant jūrinės valstybės identitetą“.
Vis dėlto laiške pabrėžiama, kad sprendimus dėl šiaurinio molo statybų, remonto darbų priima tik Uosto direkcija, kuri šiuo metu naujų rekonstrukcijos darbų esą neplanuoja.
Uosto direkcija žada diskutuoti
Tiesa, Jūrų uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys patikslino, kad Baltojo švyturio idėjai įgaunant visuotinį palaikymą, direkcija nesiruošia tam priešintis ir žada priimti reikiamus sprendimus.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad vystant šį projektą svarbu atsižvelgti į geopolitinę situaciją ir saugumą kuriant vietą, kurioje buriuotųsi lankytojai.
„Tai nėra viską nubraukiantis atsakymas, bet iš esmės jis yra svarbus – vertinti ne tik, aišku, ir plėtros planus ir nepadaryti žingsnių, kurie paskui yra sunkiai pakeičiami, bet taip pat ir geopolitinę bei saugumo situaciją“, – teigė Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius.
V. Grubliauskas: pagrindinė kliūtis – institucijų nesusikalbėjimas
Socialdemokratas, buvęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad kalbant apie Baltojo švyturio atkūrimo idėją reikėtų kalbėti ne apie technines kliūtis, o apie „tarpinstitucinių derinimų, nesusikalbėjimų aspektus“, kurie tampa pagrindine kliūtimi priimti sprendimus.
Vis dėlto, kaip pabrėžė jis, anksčiau J. Taminsko išreikštą palaikymą švyturio atkūrimui šioje istorijoje galima laikyti tam tikru proveržiu.
„Belieka tik tikėtis, kad tie gražūs žodžiai taps prasmingais darbais, kurių reikia ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Aš manau, atverti Lietuvą pasauliui ne tik matant didįjį švyturį, bet ir praplaukiant pro Baltąjį švyturį, tai būtų tikrai tas vaizdas, dėl kurio verta kovoti“, – posėdžio metu kalbėjo V. Grubliauskas.
Kaip anksčiau teigė J. Taminskas, Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų pateikti konkrečią projekto koncepciją, Uosto direkcija – įvertinti technines galimybes, saugios laivybos reikalavimus bei ilgalaikės uosto plėtros sąlygas, o Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas – istorinio švyturio atkūrimo pagrįstumą.
Sprendimai dėl projekto įgyvendinimo ir jo finansavimo modelio būtų priimami tik gavus visų atsakingų institucijų vertinimus ir išvadas.
Diskusijos dėl Baltojo švyturio atkūrimo tęsiasi jau ne vienerius metus. Iniciatyva atkurti 1884 m. įžiebtą ir Antrojo pasaulinio karo metais sunaikintą švyturį keliama nuo 2021–2022 metų, vykdant Klaipėdos uosto pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukciją.
Naujausi komentarai