Melnragės gatvės gyventojams apkarto nuotekų ir geriamojo vandens tinklus tiesiančių statybininkų kaimynystė.

Kiemas – statybų aikštelė

Vienybės gatvėje gyvenantys melnragiškiai tikino nebeapsikenčiantys statybinės technikos riaumojimo bei debesų dulkių nuo po langais verčiamo žvyro kalnų. Žmonės piktinasi, kad gyvenamųjų namų rajone vienas iš sklypų virto statybinės technikos saugojimo aikštele.

"Statybininkai čia pasirodė liepos viduryje, nuo tada ir nėra gyvenimo. Nuo ankstyvo ryto burzgia sunkiasvorės mašinos, bilda įrankiai. Privežė smėlio, o vėjas jį tiesiai mums pro langus neša. Vieną rytą neiškenčiau, kai statybininkai ėmė kažką skaldyti. Išėjau į balkoną ir pasakiau, kad akmenis tegul skaldo ne prie gyvenamųjų namų langų", – piktinosi gretimai gyvenantis melnragiškis.

Apmaudo neslėpė ir artimiausia šio statybų aikštele virtusio sklypo kaimynė. Vilė Ektienė guodėsi, kad apėjo visas įmanomas instancijas.

"Kreipiausi nuo savivaldybės iki Prezidento institucijos. Rašiau raštus ir aplinkosaugininkams, Statybų inspekcijai, apskrities viršininko administracijai. Visi siuntinėja kuo toliau nuo savęs", – pasakojo Vienybės gatvės gyventoja.

Kita kaimynė pasakojo, kad pastojus kelią statybinį laužą jai po langais ketinusiam išversti statybininkui, sulaukė grasinimų.

"Vieną rytą išvydau, kad sunkvežimis jau taikosi prie mano sklypo išversti statybinį laužą. Išbėgau aiškintis su sunkvežimio vairuotoju, tačiau išgirdau grasinimą. Man buvo pareikšta, kad jei noriu čia gyventi ir neturėti problemų, privalau užsičiaupti, – piktinosi Dalia.

Nori valstybinės žemės

Kaimynus be ramybės palikusio 6 arų sklypo, esančio Molo g. 53, naujieji šeimininkai – bendrovė "Antante". Anksčiau ši valda priklausė Vaidotui Palšmitui, kurio dangoraižis daugybę metų klaipėdiečiams badė akis. Nors daugiaaukštis jau nugriautas, tačiau, gyventojų teigimu, ir naujieji sklypo savininkai tęsia buvusių šeimininkų tradicijas.

"Ankstesnis savininkas mažai paisė kaimynų pretenzijų, jis naudojosi kur kas didesniu sklypu, nei jam priklausė", – tikino V.Ektienė.

Bendrovė iš V.Palšmito įsigijo 6 arų sklypą. Šį sklypą apglėbia valstybės žemės ruožas. Gyventojai įtaria, kad naujieji savininkai siekia prisijungti beveik 4 arus valstybinės žemės. Tuomet 10 arų sklype esą planuojama pastatyti net keturis kotedžus.

"Jie ketina prijungti 3,999 aro sklypą. Jei susidarytų 4 arai, valstybė turėtų šią žemę grąžinti kam nors iš laukiančiųjų eilėje grąžintinos žemės. Todėl jie prašo tik tiek", – tikino V.Ektienė.

Dar prieš porą metų gyventojus buvo pasiekusios žinios, kad sklypų savininkas čia ketino statyti vieną pastatą, tačiau jau dabar į žmonių rankas pakliuvo šio sklypo planavimo pasiūlymas. Bendrovė jau norėtų keturių dviejų aukštų su mansarda kotedžų.

"Kaip į tokį sklypelį  sukišti keturis namus – sunku net įsivaizduoti. Šalia tokių daugiabučių gretimuose kiemuose saulės neišvysime", – nuogąstavo žmonės.

Norėti turi teisę

Pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, bendrovei "Antante" išduotos planavimo sąlygos.

"Sąlygos galioja 3 metus, laikas jau eina į pabaigą. Prisijungti įmanoma ne daugiau nei 4 arus. Tačiau valstybinis sklypas turi būti įsiterpęs tarp gatvės ir privataus sklypo arba tarp dviejų gretimų sklypų. Į jį neturi pretenduoti jokie kiti savininkai. Jei gretimų sklypų savininkai nepretenduoja, leidžiama planavimo dokumentais prijungti. Tačiau bendrovė nėra pristačiusi planavimo sprendinių, yra tik išduotas leidimas nagrinėti galimybę padidinti žemės sklypą laisvos valstybinės žemės sąskaita", – pabrėžė R.Gružienė.

Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Vaitiekūnas dienraščiui taip pat tvirtino, kad kol kas sklypo savininkams išduotos tik planavimo sąlygos.

"Aš anksčiau girdėjau tik apie vieno gyvenamojo namo statybą bei sklypo paskirties keitimą, O ką, jau keturi yra? Reikia klausti projektuotojų ar savininkų", – pridūrė valdininkas.

Pačios įmonės "Antante" ketinimų žurnalistams sužinoti nepavyko, įmonės telefonai – išjungti.

Susiaurės gatvė?

Tuo tarpu Vienybės gatvės gyventojai, išvydę šios bendrovės ketinimus, nustėro, kad gretimas sklypas gali būti padidintas gatvės sąskaita.

"Jų pateiktame planavimo pasiūlyme matome, kad Vienybės gatvė susiaurėja nuo 9 metrų iki 5,5 metro. Gatvėje teliks vienas šaligatvis. Kas bus, kai jie čia pasistatys net keturis kotedžus? Kur stovės jų automobiliai? Esą kalbama apie požeminę aikštelę. Tačiau aš abejoju, kad ji apskritai bus rengiama. Čia juk Melnragė, mūsų gruntas – smėlis. Pusantro metro gylyje jau vanduo. Apie kokias požemines aikšteles galima kalbėti Melnragėje?" – rėžė melnragiškė V.Ektienė.

Gyventojai baiminasi, kad kaimyninio sklypo savininkai automobilius laikys gatvėje, o ši ir taip susiaurinta iki minimumo.

"Kur matyta, kad kas nors taip siaurintų miesto gatves?" – stebėjosi moteris.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos R.Gružienės, pirmiausia planuojant žemės sklypą nubrėžiamos raudonosios linijos gatvei.

"Kad valstybinė žemė būtų naudojama racionaliai,  detaliuoju planu galima ją prijungti prie privataus sklypo. Žmonėms baiminasi be reikalo, mes jiems paaiškinome, kad pagal savo kategoriją ši gatvė negali būti magistralė. Toliau esančių sklypų ribos jau pritrauktos prie gatvės, o šio kampinio sklypo ribos yra kur kas toliau. Savininkai turi teorinę galimybę tiesiąja išlyginti sklypų ribas", – tikino R.Gružienė.

Paslauga už paslaugą

Šią vasarą po langais kaimynų sklype išvydę savivaldybės užsakymu komunikacijų tinklus tiesiančios įmonės "Inkomsta" techniką, gyventojai prasitarė nujaučiantys, kad šio sklypo savininkams bus atviros miesto valdžios durys.

"Šį kartą bendrovė sutiko leisti savivaldybės užsakymą vykdančiai įmonei laikyti techniką ir nesiskaityti su kaimynais. Kas galėtų paneigti, kad savivaldybė nebus palanki sprendžiant šios įmonės pateiktus prašymus? Šiandieną aš geras tau, ryt tu man atsilyginsi", – abejonėmis dalijosi gyventojai.

Darbų aikštelėje Vienybės ir Molo gatvių sankryžoje "Klaipėdos" žurnalistai išvydo ir savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėją Violetą Staskonienę. Paklausta, kodėl gyvenamųjų namų rajono centre darbus atliekanti įmonė privatų sklypą pavertė statybų aikštele, skyriaus vedėja atsakė, kad statybininkams tiesiog nėra kur įsikurti.

"Susitarė su privatininku, o ir mes neprieštaravome. O kur jiems dingti? Žmonės piktinasi? O ką mums daryti? Pamiškėje kažkur sandėliuotis? Kokios tuomet sąnaudos šių darbų bus?" – aiškino V.Staskonienė.

Darbus atliekančios įmonės "Inkomsta" statybos direktorius Egidijus Stancikas tikino, kad gyventojų dėka įmonę esą tikrino ir aplinkosaugininkai, ir Statybos inspekcija.
"Niekas nieko nerado. Turime sutartis, kad savininkai sutinka. O dėl triukšmo ir dulkių, tai gyventojams nedaug beliko pakentėti, lapkritį turėtume baigti darbus", – sakė E.Stancikas.

Tirs dėl savavališkos statybos

Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas tikino, kad nėra girdėjęs, kad apskritis būtų leidusi valstybės žemėje statybininkams įsirengti sandėliavimo aikštelę.

"Preliminariai pasižiūrėjome, neaptikau, tačiau reikėtų nuodugniau aiškintis", – tikino A.Šulcas.

Tačiau viršininko pavaduotojas prasitarė, kad apskrities administracija yra gavusi skundą dėl galbūt šiame sklype vykdomos savavališkos veiklos.

"Yra gautas skundas dėl galbūt savavališkos statybos. Tačiau dar neturime patikrinimo išvadų. Manau, kad darbuotojai pasižiūrės atidžiai, kas ten vyksta. O kalbant apie šio sklypo savininkų ketinimus, tai prasidėjus detaliojo plano svarstymui, gyventojai turėtų labai aktyviai šiame procese dalyvauti. Svajoti nedraudžiama. Savininkai gali norėti pasididinti sklypą valstybės žemės sąskaita, tačiau tokias pačias teises turi ir gretimų sklypų savininkai. Jie taip pat gali kreiptis su prašymu pradėti planavimo procedūrą. O kalbant apie gyventojų keliamą gatvės susiaurinimo problemą, reikėtų vienodai teisingai vertinti abi puses. Gyventojai taip pat yra prisitraukę sklypų ribas gatvės link", – tikino apskrities viršininko pavaduotojas.