Pereiti į pagrindinį turinį

Strateginės įmonės – be vadų

2019-09-07 02:00

Ydinga situacija: greitai bus pusė metų, kai viena svarbiausių šalies strateginių įmonių – Valstybinis jūrų uostas neturi nuolatinio vadovo. Direktorių nėra ir bendrovėse "Klaipėdos nafta", "Smiltynės perkėla", "Klaipėdos vanduo". Vadovo nėra ir "Sodros" Klaipėdos skyriuje. Konkursai yra vilkinami, vyrauja apsileidimas, sąstingis, o gal vadovauti nebėra kam?

Skandalas: penkios valstybei ir pačiam uostamiesčiui strateginę reikšmę turinčios įmonės bei įstaigos, tarp jų ir "Sodros" Klaipėdos skyrius, jau ne vieną mėnesį neturi nuolatinių vadovų.
Skandalas: penkios valstybei ir pačiam uostamiesčiui strateginę reikšmę turinčios įmonės bei įstaigos, tarp jų ir "Sodros" Klaipėdos skyrius, jau ne vieną mėnesį neturi nuolatinių vadovų. / Vytauto Liaudanskio ir Vytauto Petriko nuotr.

Atostogos svarbesnės už viską

Iki šiol nerasta, kas užims kovo pabaigoje iš pareigų dėl "galimų interesų konfliktų" atleisto buvusio Valstybinio jūrų uosto (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus vietą.

Susisiekimo ministerija konkursą žadėjo paskelbti 2–3 rugsėjo savaitę, "kai baigsis intensyvus atostogų laikotarpis", nors dar gegužės pradžioje skelbė, jog pradeda kandidatų KVJUD generalinio direktoriaus pareigoms užimti atrankos proceso paruošiamąjį etapą.

Ministerijos teigimu, kandidatų atranka vykdoma bendradarbiaujant su vadovų paieškos agentūra "AIMS International Lietuva".

Tada pranešta, kad šis paruošiamasis etapas turėtų užtrukti apie mėnesį. Konkursą planuota skelbti birželio pradžioje.

Tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtino, kad "Klaipėdos uostas yra strateginė valstybės įmonė, todėl ieškoma ypač kompetentingo bei aukščiausius skaidrumo standartus atitinkančio kandidato".

Dabar neliko ir paties susisiekimo ministro, ir uostui jau beveik pusę metų laikinai vadovauja infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Anksčiau pakako dviejų mėnesių

Dienraščio duomenimis, pretendentus į šį postą atrinkinėjusi agentūra pirminiame etape gavo bent 20 kandidatų paraiškas, kurių dauguma šiuo metu neturi darbo. Tarp jų buvusio uosto direktoriaus A.Vaitkaus pareiškimo nėra.

Beje, kai pats A.Vaitkus 2013 m. buvo skiriamas į šias pareigas, tai užtruko vos du mėnesius.

"Formaliai šiame konkurse galiu dalyvauti ir aš, bet tikrai to nedarysiu. Nes šiandien vyksta teisminis procesas. Mano reikalavimas yra atstatyti mane į darbą, nes buvo labai aiškiai pasakyta, kad esu atleistas be kaltės", – pabrėžė A.Vaitkus.

Formaliai šiame konkurse galiu dalyvauti ir aš, bet tikrai to nedarysiu. Nes šiandien vyksta teisminis procesas

Neoficialiais duomenimis, ketinimų užimti uosto direktoriaus postą turėjo ir buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, tarybos narys Saulius Budinas.

Pats S.Budinas dalyvavimą konkurse neigė.

"Ne, nedalyvauju, kodėl turėčiau jums meluoti?" – nedaugžodžiavo S.Budinas.

Anot susisiekimo ministerijos atstovės Editos Banienės, šiuo metu ministerija ruošia konkurso į KVJUD direktoriaus pareigas paskelbimui reikiamus dokumentus.

Direktorių paskirs spalį

Nuolatinio vadovo jau keletą mėnesių neturi ir dar viena valstybės įmonė – "Smiltynės perkėla", kurios generalinis direktorius Darius Butvydas įmonės valdybai atsistatydinimo prašymą įteikė birželio 20 d.

Bendrovės valdyba jo prašymą patenkino, o laikinuoju "Smiltynės perkėlos" vadovu paskyrė Technikos ir saugios laivybos direktorių Mindaugą Čiaką.

D.Butvydas priėmė sprendimą atsistatydinti esą "siekdamas užtikrinti stabilią įmonės veiklą bei atsižvelgdamas į bendrovės interesus".

Iškart po to buvo teigiama, kad "valdyba naujo vadovo atranką pradės netrukus". Tai užsitęsė pustrečio mėnesio.

Už įmonės generalinio direktoriaus atranką yra atsakinga šios įmonės valdyba.

Valdybos pirmininkas Valdemaras Vaičekauskas teigė, jog įmonės vadovą valdyba ketina paskirti rugsėjį, vėliausiai – spalį.

"Tai nėra konkursas, jis yra neprivalomas, valdyba tiesiog vykdo atranką. Mes turime atrinkę kandidatūras. Valdyba tas kandidatūras svarstys ir, kai paskirs generalinį direktorių, informuos visuomenę", – tvirtino V.Vaičekauskas.

Bendrovę ištiko kolapsas?

Po D.Butvydo atsistatydinimo viešame "Smiltynės perkėlos" tinklalapyje buvo rašoma: "Dėl generalinio direktoriaus atsistatydinimo įmonės veikla nenukentės, o klientai jokių nepatogumų nepatirs."

Vis dėlto "Smiltynės perkėla" po vadovo pasitraukimo išgyvena ne pačius geriausius laikus: teismas sustabdė katamarano pirkimo viešąjį konkursą, be to, šią savaitę Valstybinė darbo inspekcija vykdė patikrinimą, kuris pradėtas dėl galimų darbo ir poilsio laiko pažeidimų.

Į inspekciją esą kreipėsi Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga, nes galbūt bendrovės darbuotojams darbo grafikas buvo sudaromas ne pagal įstatymus, taip pat nemokama už viršvalandžius.

"Klaipėdos nafta" ieško geriausio

Jau daugiau nei mėnesį be nuolatinio vadovo yra ir dar viena strateginė bendrovė – "Klaipėdos nafta" (KN).

Jos generalinis direktorius Mindaugas Jusius po pustrečių metų vadovavimo "priėmė sprendimą dėl asmeninių priežasčių palikti organizaciją".

Jis pareigas ėjo iki liepos pabaigos.

Pernai portalas 15min išsiaiškino, kad KN viešuosius pirkimus laimi informacinių technologijų įmonė "Atea", kurios vienu vadovų dirba M.Jusiaus tėvas.

Tada Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vitytė pabrėžė, jog valstybės įmonės direktorius neturėtų sukurti net menkiausių įtarimų dėl skaidrumo.

Kaip rašė 15 min, M.Jusius tuomet tvirtino, kad yra viešai deklaravęs apie savo tėvo darbovietę ir neturėjo nieko bendro su KN pirkimais, kuriuos laimėjo "Atea".

O šį atvejį svarsčiusi KN valdyba nusprendė, kad M.Jusius išvengė interesų konflikto, tačiau nurodė ateityje nesukelti tokių abejonių.

M.Jusius KN generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2017 m. pradžioje.

Iki tol KN veikloje jis dalyvavo kaip nepriklausomas valdybos narys, taip pat yra dirbęs KN audito komitete.

Energetikos ministerijai pavaldi įmonė, skirtingai nei uosto direkcija ar "Smiltynės perkėla", naują generalinį direktorių turėtų išsirinkti pati. Tačiau, kada tai įvyks, yra griežtai slapta.

Sprendžiant iš KN komunikacijos vadovės Orintos Barkauskaitės atsakymo dienraščiui, valstybinės bendrovės atstovai konkursą kruopščiai dangsto nuo visuomenės.

"Atrankos procesas vyksta, kaip suplanuota. KN vadovo atranką vykdo KN Valdyba", – raštu brūkštelėjo O.Barkauskaitė.

"Klaipėdos vandens" klausimas

Devynis mėnesius, kai po 14 metų darbo iš posto pasitraukė Leonas Makūnas (dabartinis mero Vytauto Grubliausko patarėjas), generalinio direktoriaus nėra ir savivaldybei priklausančioje įmonėje "Klaipėdos vanduo".

Neoficialiais duomenimis, į šią vietą galbūt pretenduos buvęs "Smiltynės perkėlos" direktorius D.Butvydas.

Tačiau pats D.Butvydas kelias dienas neatsiliepė mobiliuoju telefonu.

Šiemet vasarį prašymus į "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus postą buvo pateikę 17 asmenų.

Tarp jų ir savivaldybės įmonės "Gatvių apšvietimas" vadovas, buvęs "Klaipėdos vandens" darbuotojas Dangeras Aleksandrovas, taip pat verslininkas, dabartinis tarybos narys Audrius Petrošius.

Balandžio pradžioje tuometė "Klaipėdos vandens" valdyba informavo, kad sustabdė naujojo įmonės vadovo atrankos procedūrą esą dėl valdybos narių ryšių su kai kuriais kandidatais.

Naujasis įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas, buvęs "Sodros" uostamiesčio skyriaus vadovas Valdemaras Anužis teigė, kad nėra girdėjęs, kas pretenduoja į "Klaipėdos vandens" generalinius direktorius.

"Dėl naujojo vadovo kol kas pasakyti nieko negaliu. Tai bus įmonės valdybos kompetencija. Dabar kaip tik komplektuojame valdybą. O ankstesnis konkursas yra sustabdytas, o ar jis bus tęsiamas, ar skelbiamas naujas, negaliu pasakyti", – teigė V.Anužis.

Dėl naujojo vadovo kol kas pasakyti nieko negaliu. Tai bus įmonės valdybos kompetencija. Dabar kaip tik komplektuojame valdybą

"Sodra" irgi neapsisprendžia

Direktoriaus nėra ir dar vienoje svarbioje įstaigoje – "Sodros" Klaipėdos skyriuje.

Jo neliko, kai šių metų gegužę iš darbo pasitraukė V.Anužis. Tad teritoriniam padaliniui jau keturis mėnesius vadovauja laikinoji vadovė.

V.Anužis šiemet gegužės 10-ąją išėjo iš darbo savo noru. Nuo metų pradžios įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, esą nebeliko galimybės pratęsti jo įgaliojimų dėl valstybės tarnautojams taikomo amžiaus cenzo.

Amžiaus cenzas valstybės tarnyboje sumažintas iki 65-erių, be teisės pratęsti.

V.Anužis, jau sulaukęs šio amžiaus, apsisprendė trauktis.

"Sodros" teritorinių skyrių vadovai – valstybės tarnautojai. O naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama penkerių metų kadencijai konkurso būdu.

Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Iki naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo "Sodros" teritorinių skyrių vadovų kadencijų nebuvo.

Pasitraukus V.Anužiui, į Klaipėdos teritorinio skyriaus direktoriaus vietą penkerių metų kadencijai paskelbtas viešas konkursas, tačiau rezultatų kol kas nėra.

Akivaizdi žala valstybei

Akivaizdu, jog nuolatinių vadovų nebuvimas valstybinio sektoriaus bendrovėms ir įstaigoms pačiai valstybei nėra gerai.

"Kalbu ne apie save, bet kai yra atleidžiama daugybė specialistų, kurie turi 10–30 metų darbo praktiką, atsitinka štai kas: naujai paskirtieji samdosi asociaciją "Baltic Institute of Corporate Governance", kuri turi vos ne išskirtines teises, moka jai po 9–10 tūkst. eurų už vadovybės apmokymą. Tačiau, jei reikia kažką mokyti atėjus į darbą, klausimas, kaip tie žmonės į tas pareigas buvo atrinkti?" – klausė buvęs KVJUD vadovas A.Vaitkus.

Jis nė neabejoja, kad strateginėje bendrovėje būtinas nuolatinis vadovas, nes laikinasis "niekada neturės valios ir drąsos priiminėti kardinalių sprendimų".

"Strateginėse valstybės įmonėse vadovas yra kertinis asmuo ir jis pirmiausia turi būti profesionalas, tad tokios įmonės neturėdamos nuolatinio vadovo kenčia, jos nepriima dalies sprendimų ir jų neįgyvendina", – pabrėžė A.Vaitkus.

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas teigė, kad bet koks sąstingis labai greitai virsta liūnu.

"Todėl ekonomika vis silpsta, ir tie didieji "banginiai", kurie neša didžiąją dalį pajamų į valstybės biudžetą, silpnėja. Tačiau pastarųjų metų problema yra ta, kad į tokias pareigas nelabai kas ir veržiasi. Niekas nenori eiti vadovauti, nes tokių įmonių vadovai yra labai pažeidžiami. Vos kas nors, juos gali tuoj pat atleisti. Ir paskui "atsiprausti" labai sudėtinga. Manyčiau, kad ateityje tokių vadovų mažės", – įsitikinęs R.Vaitiekūnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų