„Sekundės“ banko principas Klaipėdoje veikė iki šiol. Žmonės abejotinos reputacijos asmenims ryžosi skolinti pinigus už žadamas didžiules palūkanas. Kai kurie jų užstatė butus, ėmė paskolas iš banko ir atidavė sukčiams.
Užstatytas butas
58 metų klaipėdietis Vladimiras (pavardė redakcijai žinoma) jau metus bylinėjasi teismuose dėl apgaulės būdu įkeisto savo buto.
Vyriškis beveik prieš dvejus metus sumanė remontuoti virtuvę. Vienam kitam pažįstamui prasitarė, kad tam reikėtų maždaug 3 tūkst. litų. Netrukus atsirado „geradaris“, kuris tikino žinantis žmogų, kuris paskolins reikiamą sumą be palūkanų.
„Viduje kažkas kirbėjo, nelabai pasitikėjau tuo atsiradusiu “geradariu„ Viktoru Šutko, bet mane tarsi kas apsėdo – vis dėlto nusprendžiau skolintis. O juk žinojau, kad nieko nemokamo nebūna. Bet užkibau“, – apgailestavo Vladimiras.
Vyras pasakojo, kad kreditorius buvęs jaunas, nė 40-ies neturintis klaipėdietis, per kurio ušvei priklausančią nekilnojamojo turto agentūrą esą buvo tvarkomi visi dokumentai. Nes, kaip paaiškėjo vėliau, norint gauti kreditą, reikėjo užstato, kuriuo tapo Vladimiro butas.
„Net nesupratau, kad užstatau savo butą. Lietuviškai nemoku, į rusų kalbą man niekas tų dokumentų neišvertė. Paaiškėjo, pagal dokumentus aš gavau 65 tūkst. litų kreditą, o užstatas – mano butas“, – savo pražūtingą istoriją pasakojo Vladimiras.
Pasirašydamas paskolos sutartį savo ranka rusiškomis raidėmis šalia pinigų sumos vyras įrašė žodį „gavau“, nors tikina nežinojęs, ką reiškia šis kirilica parašytas lietuviškas žodis.
Vladimiras prisiekinėjo, kad jokių pinigų, nei 3 tūkst., nei juo labiau 65 tūkst. litų, jis negavo, o kai suvokė situacijos sudėtingumą, iškart kreipėsi į teismą. Ir bylinėjasi jau beveik dvejus metus, mėgindamas įrodinėti, kad apgaulės būdu buvo priverstas užstatyti savo butą.
Pinigai ištirpo ore
„Visi supranta, kad tų pinigų aš negavau, bet kaip tai įrodyti – nežinau. Buto iš manęs kol kas niekas neatėmė, vyksta teismai, bet gali atsitikti taip, kad liksiu be buto. Gyvenu siaubingoje įtampoje“, – atviravo Vladimiras.
Vyras prisiminė ir daugiau keistų detalių. Esą likus keturioms valandoms iki pražūtingosios sutarties pasirašymo pas notarą, Vladimiro butas buvo apdraustas. Klaipėdietis tikina, kad apie jokį draudimą jis nieko nežinojo, o draudimo dokumentuose jo parašas neva buvęs suklastotas. Draudimo esą reikėję tam, kad nekilnojamąjį turtą lengviau būtų galima užregistruoti hipotekoje.
Pas notarą pasirašęs paskolos sutartį ir sutartinės hipotekos lakštą, Vladimiras klausė, kada jam duos tuos pinigus. Tariamieji kreditoriai tikino, kad pinigus atiduosiantys per tris dienas, tačiau jie butą užstačiusio vyriškio taip ir nepasiekė.
„Teisme notaras aiškino supratęs, jog pinigus aš jau gavau. Sakau, tegul papasakoja, kokiomis kupiūromis man sumokėjo, čia jie pradėjo painiotis. Suprantama, nes jokių pinigų nebuvo“, – pasakojo vyriškis.
Apgautas – pasidavė
Tokių apgautųjų Klaipėdoje atsirado ne vienas. Ant tų pačių aferistų kabliuko užkibo ir kitas 60 metų klaipėdietis Valerijus. Jo situacija dar painesnė. Jis užstatė savo butą, paėmė paskolą ir tuos pinigus paskolino „verslininkams“, kurie jam pažadėjo 1,5 tūkst. palūkanas per mėnesį. Valerijus (pavardė redakcijai žinoma) prarado savo butą. Jis nesibylinėjo, bet pardavė būstą, atidavė kreditą bankui, o už likusius 50 tūkst. litų įsigijo namelį sodų bendrijoje, ten ir gyvena.
„Sukčiai. Jie įgauna žmonių pasitikėjimą. Schema paprasta, siūlo paskolinti pinigų, nuramina, kad gausi solidžius procentus, bet aš likau be nieko“, – liūdną savo patirtį dėstė Valerijus.
Ir šis nukentėjęs vyras savo nelaimes sieja su V.Šutko. Pastarasis neva viską padarė už Valerijų – surado kreditorių, užstatė jo butą, pasiėmė pinigus, pažadėjo procentus ir dingo.
Užkibo verslininkai
Tais pačiais gražbyliais „kreditoriais“ patikėjo ir keli rimti Klaipėdos verslininkai. Vienas jų – klaipėdietis Jurijus (vardas pakeistas), turintis jau senokai mieste veikiančią užeigą.
„Viskas paprasta ir banalu. Apsireiškė toks Viktoras Šutko, su juo supažindino mano geri pažįstami, jį pristatė kaip labai sėkmingą verslininką“, – prisiminė vyras.
Tada Jurijus turėjo finansinių problemų, o čia atsirado žmogus, kuris žadėjo „aukso kalnus“, esą užsiiminėja prekyba nafta ir dujomis. Tačiau jo verslas labai didelis ir jam pritrūko apyvartinių lėšų. Dar vienas kitas pažįstamas patvirtino, kad V.Šutko taip pat paskolino savo pinigų, kad juo pasitiki.
„Ką besutikau, visi aiškino, kad kreditoriai gauna gerus procentus, visi laimingi. Tikėdamasis palūkanų jam paskolinau ir aš. Bet po trijų mėnesių tas žmogus pradėjo slapstytis“, – pasakojo Jurijus.
Netrukus verslininkas kreipėsi į prokuratūrą dėl V.Šutko paskolintų 80 tūkst. litų, kurių neatgavo iki šiol.
Visų galų meistras
Antstolė Vida Daugirdienė patvirtino, kad vienoje jos byloje dėl priverstinio buto pardavimo iš varžytinių taip pat figūruoja V.Šutko.
„Viktorui Šutko, už tai, kad savininkę išlaikytų iki gyvos galvos, buvo paliktas butas. Jis tą butą įkeitė ir prievolės nevykdė“, – pasakojo antstolė V.Daugirdienė.
Savininkė apie tai, kad jos butas įkeistas, sužinojo tik tada, kai dėl V.Šutko skolų į jos namus pasibeldė antstoliai.
Antstoliai teigė šiuo metu nutraukę savo veiksmus, nes kreiptasi į teismą, kad tas sandoris su V.Šutko būtų pripažintas neteisėtu.
Šiuo metu teismuose yra 24 bylos, kuriose figūruoja V.Šutko. Antstolių duomenimis, šis vyras iš fizinių asmenų yra pasiskolinęs ir negrąžinęs nuo 4 tūkst. iki 148 tūkst. litų, iš viso beveik 750 tūkst. litų.
Paskelbta paieška
Visų „draugas“ V.Šutko, kuris turėjo pinigingą kreditorių, pats skolino ir šitaip vystė „smulkiąją bankininkystę“, lygiai prieš metus staiga dingo.
Klaipėdos miesto policijos paieškos skyriuje tarp ieškomų asmenų pernai sausį įdėta ir jo nuotrauka.
„Jis ieškomas kaip įtariamasis, paieška nenutraukta iki šiol“, – patvirtino Klaipėdos policijos Asmenų paieškos tarnyba.
Vieni sako V.Šutko matę Kaune, kiti pasakojo pastebėję jį vaikštantį Klaipėdoje, dar kiti tikina, kad jis pasislėpė Vokietijoje.
Policijos tinklalapyje skelbiama:
„V.Šutko požymiai: ūgis – apie 174 cm, stambaus kūno sudėjimo, veidas ovalo formos, akys žalsvos, plaukai tiesūs, juodi, žilstelėję, ūsai riesti. 2012 m. sausio 17-ąją vyriškis kalbėjo telefonu su artimaisiais, o šiuo metu jo buvimo vieta nežinoma. Piliečiai, ką nors žinantys apie V.Šutko buvimo vietą, prašomi informuoti Asmenų paieškos skyrių tel. (8 46) 354 163, 354 161“.
Komentaras
Henrikas Mackevičius Advokatas Neįsivaizduoju, kaip galima įtikinti kitą žmogų skolinti tokias dideles sumas. Čia reikia vos ne Volfo Mesingo gebėjimų. Principas, aš skolingas, bet neturiu iš ko pasiimti, kitas formaliai neskolingas, bet iš jo yra galimybė paimti pinigus. Tokie nusikalstami metodai labai populiarūs Rusijos didmiesčiuose, kur iš patiklių senyvų žmonių išviliojami butai, savininkai atsiduria gatvėje ir praranda savo turtą. Pasitikėjimo pagrindu daroma paskolos sutartis, tačiau tą paskolą pasiima ne skolininkas, o tarpininkas, gali būti, kad veikdamas su skolintoju. Tokią bylą turėjome ir Šiauliuose, kai žmogų, gulintį ligoninėje, įkalbėjo pasirašyti laidavimo sutartį. O kai skolininkas kreditoriui paskolos neatidavė, iš to žmogaus ketino atimti butą. Ant šio kabliuko neretai užkimba rusakalbiai. Ateina žmogus pas notarą, ten jam normaliai niekas nepaaiškina, vertimo nėra, esmės jie nesupranta, nežino, ką pasirašo, paaiškėja, kad užstatė butą, pinigų negavo, kažkas jais pasinaudojo. O toliau veiksmas vystosi taip: pinigus paima tarpininkas ir teigia, kad jų oficialiam skolininkui neperdavė, nes nebeturi. Kreditorius aiškina, kad jam tai nerūpi. Jis esą pinigus davė oficialiam skolininkui, tegul jis ir atiduoda. Skolininkas, neturėdamas tų pinigų, bet turėdamas prievolę, parduoda savo butą ir atiduoda skolintą sumą kreditoriui. Jam skolingas lieka tarpininkas. Tačiau dabar tarpininkas turi galimybę pradėti fizinio asmens bankroto bylą. Po penkerių metų jis lieka niekam nieko neskolingas ir gali naudotis nedorai įgytais pinigais. Tai akivaizdus sukčiavimas. Todėl tas skolinimo verslas turėtų būti įstatymu uždraustas. |
---|
Naujausi komentarai