Kovoti su baimę keliančiais ir aplinką teršiančiais šunimis klaipėdiečiams teks patiems. Policija tokiems pranešimams pirmumo neteikia, o miesto valdžia, regis, visai sudeda ginklus – nėra litų.

Į paplūdimį – be antsnukio

Pagal Klaipėdos gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles šunis vedžioti leidžiama specialiose aikštelėse ir laukymėse atokiau nuo gyvenamųjų namų. Tačiau šio reikalavimo mažai kas paiso.

Su savo keturkojais jų šeimininkai vaikšto kur tik užsigeidę – net vietose, kur tai daryti griežtai draudžiama, – paplūdimyje, parkuose, skveruose, švietimo ir gydymo įstaigų teritorijoje ar žaidimo aikštelėse.

Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Redas Dičkus neslėpė, kad vasaros sezono metu pliaže šunis vedžiojantys šeimininkai sukelia nemažai rūpesčių.

Naminiai gyvūnai į paplūdimius atsivedami net karščiausiomis vasaros dienomis, kai visur pilna poilsiautojų ir nėra kur padėti kojos. Į paplūdimį atsivedami ir dideli šunys, kurie dažnai būna be antsnukių.

Dažnas šeimininkas augintinį paleidžia nuo pavadėlio. Šuo laksto aplink gulinčius poilsiautojus, žaidžiančius vaikus. Pasipiktinę augintinių ir jų šeimininkų elgesiu žmonės skambučiais atakuoja gelbėtojus.

„Gal šeimininkai ir žino, kad šunis paplūdimyje vedžioti draudžiama, bet to nepaiso. Nieko tokio, jei tai daroma, kai nėra žmonių, tačiau kai pilnas pliažas, protu nesuvokiama. Niekam nemalonu, kai tu guli, o aplink šuo laksto. Poilsiautojai baiminasi ir dėl vaikų saugumo“, – pabrėžė R.Dičkus.

Augintinį vedė parodyti jūrą

Šeimininkai nepaiso gelbėtojų perspėjimų, kad šunų paplūdimyje vedžioti negalima.

R.Dičkus pasakojo, jog močiutės, atsinešusios mažus naminius gyvūnus, tvirtina, kad šie nieko nedarys. Didelių šunų šeimininkai, pamatę pastaruosius, iš karto atkerta: „O kodėl šis mažas paplūdimyje?“

Pernai Pirmojoje Melnragėje vienas poilsiautojas atsivedė prie grandinės pririštą didelį šunį be antsnukio. Gelbėtojams perspėjus, kad šeimininkas išvestų augintinį, šis užpyko.

Vyras pareiškė, jog šunį į Klaipėdą atsivežė iš Vilniaus ir nori augintiniui parodyti jūrą. Poilsiautojas kategoriškai atsisakė išeiti iš pliažo. Jį teko išvesti policijos pareigūnams.

Šeimininkai gyvūnus vedžioja ir gražiausiose miesto vietose – Skulptūrų parke, Danės skvere. Pranešama apie tokias pat problemas ir I.Simonaitytės gatvėje, parke Žardės rajone, mokyklų teritorijose.

Pasak Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyresniosios specialistės Alinos Vaičekauskienės, šios vietos šunų šeimininkams įaugusios į kraują. Dėl jų nusiskundimų gaunama nuolat.

„Jei parke ar skvere įrengta šunų vedžiojimo aikštelė, tai nereiškia, kad juos galima vedžioti po visą parką. Šeimininkai to nesupranta“, – pasakojo A.Vaičekauskienė.

Ginasi specialiais ženklais

Nuo nedrausmingų šunų šeimininkų, kurie augintinius vedžioja bet kur ir nesurenka ekskrementų, ginasi ir daugiabučių namų gyventojai. Kiemuose jie stato šunis vedžioti draudžiančius ženklus.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Laimos Jūrevičienės teigimu, iš viso Klaipėdoje stūkso 50 tokių ženklų – jų penkiskart daugiau nei leidžiančių vedžioti augintinius. Daugiau nei pusė ženklų (30) gyventojų prašymu yra daugiabučių namų kiemuose. Likusieji – parkuose, skveruose, prie bažnyčių.

„Žmonės nori apsaugoti kiemus nuo teršimo. Dauguma šeimininkų nesurenka ekskrementų ar net paleidžia šunis bėgioti vienus. Ne visi paiso ir šių ženklų. Savininkai šunis neleistinose vietose vedžioja sąmoningai. Nenori vežti atokiau nuo gyvenamųjų namų. Trūksta ir vietų augintiniams vedžioti. Idealiausia būtų, jei kiekviename mikrorajone atsirastų atitverta aikštelė, bet to negalime padaryti dėl lėšų trūkumo“, – pasakojo L.Jūrevičienė.

Ne visi šunis vedžioti draudžiantys ženklai, ypač kiemuose, išlieka nejudinti. Pasipiktinę šunų šeimininkai juos niokoja – sulanksto, numauna, išrauna su visu įbetonuotu stulpu.

„Vieni žmonės nori, kad šunys nebūtų vedžiojami, kiti pyksta ir niokoja ženklus“, – pabrėžė L.Jūrevičienė.

Žino, bet pažeidinėja

Gyventojai, norintys kiemuose pastatyti ženklus, draudžiančius vedžioti šunis, turėtų kreiptis į Miesto tvarkymo skyrių. Tačiau, anot L.Jūrevičienės, dabar žmonėms savivaldybė padėti negali – trūksta lėšų.

A.Vaičekauskienės manymu, informacinių ženklų „Šunis vedžioti draudžiama“ mieste yra per mažai. Didžioji dalis vietų, kuriose to negalima daryti, nepažymėtos. Ženklų nėra kai kuriuose parkuose, skveruose. Paplūdimiuose jie pastatyti tik prie pagrindinių įėjimų.

„Tokių pažeidėjų nubausta daug. Tad galima sakyti, kad informacija apie draudimus plačiai paplitusi“, – dėstė A.Vaičekauskienė.

Turi rimtesnių problemų

Pranešti apie neleistinose vietose vedžiojamus šunis gyventojai gali policijai. Tačiau ar pareigūnai atvyks operatyviai ir spės sulaikyti pažeidėją, neaišku.

Anot Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininko Andriaus Leliugos, jei tuo pačiu metu gaunami trys pranešimai dėl muštynių, chuliganizmo ir neleistinoje vietoje vedžiojamo šuns, tai pirmiausiai pareigūnai vyks į pirmas dvi vietas ir tik vėliau ieškos gyvūno.

„Prie kiekvieno šuns pareigūno nepastatysime. Yra rimtesnių bėdų. Aišku, vykstame ir pagal tokius iškvietimus“, – tikino A.Leliuga.

Pareigūno teigimu, geriausiai būtų, jei gyventojai parašytų pareiškimą dėl šunį nevietoje vedžiojančių asmenų. Tokiu atveju apylinkės inspektorius galėtų ieškoti pažeidėjo.

Nubaudžia vis mažiau

Anksčiau policija skambučiams dėl nevietoje vedžiojamų šunų, šiukšlinimo, žalioje vejoje pastatytų automobilių skirdavo didesnį dėmesį ir reaguodavo operatyviau.

Visi pranešimai apie neleistinoje vietoje vedžiojamus šunis buvo perduodami Ekologinės policijos pareigūnams. Jie operatyviai vykdavo į įvykio vietas, organizuodavo patikrinimus piktybinėse vietose. Dabar tai nėra daroma.

Finansavimą šioms funkcijoms skirdavo miesto savivaldybė – apie 65 tūkst. litų per metus. Tačiau pernai gegužę sutartis pasibaigė ir ji nebuvo pratęsta.

„Dabar už gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nepaisymą nubaudžiame mažiau. Tačiau nereiškia, kad pažeidimų sumažėjo. Anksčiau ekologinėms problemoms tikrai skirdavome didesnį dėmesį“, – aiškino A.Vaičekauskienė.

A.Leliugos manymu, geriausia būtų, jei Klaipėdoje būtų įkurtas didelis viešosios tvarkos skyrius, kuris kaip Vilniuje ir Panevėžyje kontroliuotų savivaldybės taisyklių laikymąsi.

Nubausta šunų augintojų

2007 m. – 124

2008 m. – 119

2009 m. – 35

Šunis vedžioti Klaipėdoje draudžiama:

Masinio žmonių susibūrimo vietose

Mokyklų ir vaikų lopšelių-darželių teritorijoje

Sveikatos apsaugos įstaigų teritorijoje

Sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse

Parkuose ir skveruose

Vietose, kur stovi ženklas: „Šunis vedžioti draudžiama“

Paplūdimyje vasaros sezono metu – nuo balandžio 1 iki rugsėjo 30 d.

Šunis vedžioti Klaipėdoje galima:

Skulptūrų parko specialioje aikštelėje

I.Simonaitytės gatvės specialioje aikštelėje

Baltijos prospekto specialioje aikštelėje

„Ąžuolyno“ specialioje aikštelėje

Vietos, kuriose įrengtos ekskrementų dėžutės, – 13