Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba kitas Klaipėdos uosto įmones gali palikti be investicijų infrastruktūrai. Nes liūto dalį – 230 mln. Lt – Uosto direkcija turės skirti terminalo pirso įrengimui, kanalo gilinimui ir Kiaulės Nugaros salos sutvirtinimui. Kitų įmonių projektams pinigų tiesiog neliks.

Kertasi su Uosto įstatymu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nuskambėjo žinia apie Seime priimtą naują Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymą. Jis numato, kad Uosto direkcija savo dalimi prisidėtų prie SGD terminalo infrastruktūros vystymo.

„Šiandien turime tam tikrą problemą, dėl kurios negalime pasirašyti sutarties tarp bendrovės “Klaipėdos nafta„ kaip terminalo vystytojos ir Uosto direkcijos. Įstatymas numato, kad turėti krantinę, prie kurios stovės stacionarus laivas, išimtinė teisė suteikta “Klaipėdos naftai„, nors tos krantinės statyba turi būti finansuojama Direkcijos lėšomis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Esą tai kertasi su Valstybinio jūrų uosto įstatymu, kuriame parašyta, kad krantinės yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sudedamoji infrastruktūros dalis ir priklauso Direkcijai.

„Čia atsiranda teisinis nesusipratimas. Kaip Uosto direkcija iš savo investicinių lėšų gali finansuoti krantinę, kuri nebus jos infrastruktūra? To neleidžia galiojantis Valstybinio jūrų uosto įstatymas“, – tvirtino E.Masiulis.

Poreikiai išaugo

Strateginiame Uosto direkcijos plane nuo 2012 iki 2014 metų SGD terminalo statybos reikmėms numatyta 123 mln. Lt.

„Birželio 14 d. mes gavome naują sutarties variantą iš “Klaipėdos naftos„, pagal kurį vien pirso statybai reikėtų 177 mln. Lt. Negana to, pinigų dar reikėtų akvatorijos gilinimui, Kiaulės Nugaros salos šiaurinės dalies sutvirtinimui. Visa suma išauga iki 230 mln. Lt“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Esą, jei Direkcija pasirašytų tokią sutartį, SGD terminalo poreikiams papildomai reikėtų skirti daugiau nei 100 mln.

„Pakartosiu, ką pasakė ponas Aloyzas Kuzmarskis. Nė vienam kitam uosto įmonių prašomam projektui pinigų nebeliktų. Jau praėjusį kartą kalbėjome, kad tik 5 proc. infrastruktūrai skirtų pinigų liktų uosto krovos kompanijų naujiems projektams“, – pabrėžė Uosto direkcijos vadovas.

E.Gentvilas ironizavo, kad Direkcijos dalyvavimas SGD terminalo investicijose verčia reorganizuoti jo vadovaujamą įmonę mažinant darbuotojų skaičių, nes esą nei geležinkeliai, nei keliai uoste nebebus tiesiami ir tiek žmonių nebereikės.

„Neatmesčiau galimybės, kad dalį projektų tektų stabdyti, kaip atsitiko su mažųjų pramoginių laivų prieplauka“, – teigė E.Gentvilas.

Ieškos kompromiso

„Uosto plėtojimo taryba priėmė nutarimą kreiptis į Vyriausybę, kad Uosto direkcija būtų atleista nuo pelno mokesčio 2012–2014 metams, nes centrinės valdžios sprendimais jai užkrauti papildomi finansiniai įpareigojimai prisidėti prie SGD terminalo infrastruktūros vystymo“, – sakė E.Masiulis.

Ministro teigimu, Vyriausybė įpareigojo Uosto direkciją atiduoti 50 proc. uždirbto pelno į valstybės biudžetą. Jeigu būtų paimtos ir šios lėšos, anot E.Masiulio, Uosto direkcijai galėtų kilti finansinių sunkumų.

Ministras pabrėžė, jog puikiai supranta, kad SGD terminalas yra vienas iš Lietuvos ekonominių prioritetų.

„Mes neatsisakome dalyvauti šiame projekte. Bet norime, kad visokie susitarimai, kurie bus ir ateityje, atitiktų Lietuvoje galiojančius įstatymus“, – sakė E.Masiulis.