Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, dėl konteinerių aikštelių nuolat kyla rūpesčių. Gyventojai atvelka ir palieka didžiagabarites atliekas, nors tą daryti draudžiama, o būdų, kaip teisėtai atkratyti pastarosiomis yra ne vienas.

„Problema sena, mažėja, bet vis dar yra. Su tuo susiduria ne tik Klaipėda, bet ir kitos civilizuotos Europos valstybės“, – tvirtino vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad kitais metais visame mieste bus pradėta statyti požeminius konteinerius. Projektą žadama įgyvendinti per porą metų. Tokia sistema jau veikia viename gyvenamajame kvartale, esančiame nuo Baltijos prospekto iki Gedminų gatvės.

„Po pertvarkos konteinerių aikštelių liks gerokai mažiau. Dabar jų yra apie tūkstantis. Be to, konteinerių aikštelės bus įrengtos atokiau daugiabučių namų. Gyventojams nebereikės kęsti nuo konteinerių sklindančio dvoko, nemalonaus vaizdo, triukšmo, kuris kyla, išvežant konteinerius, tačiau reikės tolėliau paeiti“, – komentavo vicemeras.

Dabar tvarka konteinerių aikštelėse turi rūpintis gyventojai, pasamdyta įmonė, kuri tvarko kiemą. Kyla klausimas, kas tą turės daryti, kaip jos bus iškeltos iš daugiabučių namų teritorijos.

„Dabar kyla daug nesusipratimų. Gyventojai, kurių namui priklauso konteinerių aikštelė, aiškina, kad rakandus atnešė ir paliko ne jie, o kitame name gyvenantys žmonės. Ieškome ir praktinio, ir teisinio modelio, kad kuo mažiau kiltų nemalonių situacijų“, – pabrėžė mero pavaduotojas.

A.Šulco nuomone, po pertvarkos požeminių konteinerių aikštelėmis turėtų rūpintis savivaldybė, nes šie stovės jos žemėje. Tam reikia suderinti teisės aktus.

Pasak vicemero, požeminiai konteineriai minėtame kvartale pasiteisino.

„Žinoma, kad išryškėjo ir negerovės. Pastebėjome, kad požeminė konteinerių dalis turėtų būti tvirtesnė. Taip pat įleidžiami maišai nepraleisti skysčio. Trumpai tariant, konteineriai turėtų būti gražesni, patvaresni, patogesni naudoti. Tai bus įtraukta į konkurso sąlygas“, – pabrėžė vicemeras.