Trūksta dar labai daug

Pirmadienį Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete buvo svarstomas Smiltynės kurortinės teritorijos statuso įteisinimo klausimas.

Veiksmų planą rengiančios įmonės "Sweco Lietuva" atstovo Remigijaus Šimkaus teigimu, Smiltynės gatvės ruože nuo Senosios perkėlos iki Lietuvos jūrų muziejaus eismas labai sudėtingas, vasarą čia susidaro didelės spūstys.

Todėl šioje vietoje specialistas siūlė išvis uždrausti motorinį transportą. Eismas būtų leidžiamas tik pėstiesiems, dviratininkams, viešajam ir aptarnaujančiam transportui.

Taip pat būtina sutvarkyti pėstiesiems ir dviratininkams skirtą infrastruktūrą – didžioji dalis takų yra pasenę, o kai kuriose vietose jų visai nėra.

Svarbu pasirūpinti ir inžinerine infrastruktūra. Esą dėl vandentiekio problemų neturėtų kilti, nes Smiltynėje, Geologijos tarnybos duomenimis, yra 18 eksploatuojamų gręžinių, kuriais galėtų naudotis daugiau vartotojų.

Kur kas didesnį nerimą kelia nuotekų valymas.

"Naudojasi išgriebimo duobėmis"

"Kai kurie ūkio subjektai turi nuosavus valymo įrenginius, gyventojai naudojasi išgriebimo duobėmis. Pagal parengtą Smiltynės detalųjį planą buvo numatyta vieta vietiniams valymo įrenginiams. Manome, kad ta vieta yra gera, tik reikia parinkti tinkamą pajėgumą. Kadangi poreikis sezono metu gali būti daug didesnis, reikėtų surinkti informaciją iš privačių investuotojų, kuriems tai aktualu. Tiksliai į šį klausimą atsakytų nauja galimybių studija", – sakė R.Šimkus.

Užkliuvo ir apgriuvę objektai – Smiltynės kurhauzas, Senoji prieplauka, gelbėjimo stotis, kuriems reikalinga rekonstrukcija, pasigesta sporto aikštelių, apgyvendinimo įstaigų.

"Vyriausybės apraše yra ir tam tikrų aplinkosauginių reikalavimų, kuriuos reikia atitikti. Turėtų būti atliekami oro taršos, aplinkos triukšmo ir elektromagnetinės taršos tyrimai. Ši informacija aktuali, norint pretenduoti į kurortinės teritorijos statusą", – tikino "Sweco Lietuva" specialistas.

Esą būtina numatyti lėšų asmens sveikatos priežiūros padaliniui įrengti, apšvietimo tinklams rekonstruoti, automobilių stovėjimo aikštelėms praplėsti ir sutvarkyti, pinigų taip pat reikia elektromobilių įkrovimo stotelėms, požeminėms atliekų surinkimo aikštelėms, stebėjimo kameroms.

Ragino nepamiršti neįgaliųjų

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės manymu, eismo draudimas problemos neišspręs.

"Labai gaila, kad nepaieškojote kitų alternatyvų, nes riboti yra pats paprasčiausias sprendimas. Jau dabar, esant aikštelei, apie 40 muziejaus darbo dienų mašinos statomos kelyje į Naująją perkėlą. Prie Senosios perkėlos aikštelė irgi sausakimša. Visas kelias iki mūsų būna užbarikaduotas automobiliais", – sakė O.Žalienė.

Ji pasigedo blaivaus situacijos vertinimo, mat "ši problema aktuali tik sezono metu, todėl nėra prasmės drausti transportą žiemą ar rudenį".

"Reikėtų pagalvoti apie neįgaliuosius, kurie pas mus apsilanko vis dažniau. Srautas – labai didelis. Muziejus yra pritaikytas neįgaliesiems, todėl jie atvažiuoja grupėmis, autobusais, o į delfinų terapijos centrą atvyksta tik tokie žmonės", – priminė direktorė.

Pasak vicemero Artūro Šulco, vienas didžiausių Smiltynės privalumų, dėl kurio į šią vietą vyksta poilsiautojai, yra grynas oras, su transportu neturintis nieko bendra.

"Vienareikšmiškai miestietis keliasi į Smiltynę tikėdamasis atitrūkti nuo civilizacijos. Ir turistai važiuoja tikrai ne mašinų pažiūrėti. Nesigąsdinkime, susėsime ir ieškosime sprendimų", – siūlė A.Šulcas.

Civilizacija prasideda nuo tualeto

Kai kurių komiteto narių manymu, naivu kalbėti apie sunykusių istorinių pastatų atstatymą, kol būsimame kurorte nėra užtektinai tualetų, o esantieji – apverktinos būklės.

Komiteto narys Valdemaras Anužis pabrėžė, kad pirmiausia būtina sutvarkyti sanitarinius tinklus.

"Šiaip jau kultūringa civilizacija prasideda ne nuo architektūrinės kūrinijos, o kanalizacijos išvystymo. Jeigu jos nėra, vadinasi, situacija tragiška. Tai mes ir turime. Kur tik besilanko gyventojai, pasinaudoti tualetu galimybės yra siaubingos. Ir tai jau tęsiasi nuo neatmenamų laikų. Jei mes to nesutvarkome, apie visa kita net kalbėti nereikia", – žodžių į vatą nevyniojo V.Anužis.

Jam pritarė ir kiti komiteto dalyviai, esą dabar stovinti išvietė su skyle grindyse primena sovietinius laikus ir daro gėdą Klaipėdai prieš užsienio turistus.

Pasisakė ir vietos gyventojas.

"Pati didžiausia problema yra nuotekų valymas. Tai yra užslėpta bomba, kuri gali sprogti bet kada. Dedame daug vilčių, kad miestas sutvarkys kanalizaciją. Kalbant apie miško takelių sutvarkymą – reikėtų įspėti, kad jie nepriklauso miestui. Išskyrus vienintelę Smiltynės gatvę, visi kiti takai yra urėdijos ir kai kurie gyventojai įstatymiškai nė neturi teisės įvažiuoti į savo namus. Tikimės, kad ši keista situacija bus išspręsta", – vylėsi jis.

Nors kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, tikimasi, kad paraišką dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo pavyks parengti ir Vyriausybės vertinimui pateikti šį rudenį.