Žvejai nerodo iniciatyvos

Pirmą kartą Tarptautinė žvejų diena, kuri yra birželio 27 dieną, Klaipėdoje pažymėta pernai birželio 26-27 dienomis.

„Kai pernai į spontaniškai per tris savaites suorganizuotą šventę susirinko per penkis tūkstančius žmonių, ta šventė įtraukta į Klaipėdos miesto kultūrinių renginių sąrašą. Ją numatyta rengti artimiausius trejus metus iki 2018-ųjų“, - teigė šventės organizatorius Mindaugas Rimeikis.

Tuo pat metu jis užsiminė, kad surengti žvejų šventę yra be galo sunku. Žvejai nerodo jokios iniciatyvos, kad tokia šventė vyktų.

„Kreipėmės į žvejų asociacijas, kvietėme į susitikimą. Atėjo tik vienos asociacijos atstovas. Prašėme, kad žvejai sustatytų laivus Danės upėje, pardavinėtų žuvis. Ar bus šviežių žuvų? Jei mano Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos įmonėms pavyks ką nors pagauti žuvų bus“, - tikino M.Rimeikis, kuris yra ir minėtos Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas.

Be šios asociacijos renginyje dar dalyvaus Žuvininkystės tarnybos valdininkai. Gal dar vienas kitas priekrantės žvejys.

Žvejams užtenka alaus

Žvejų šventės savanoris Mantas Mickevičius tiesiai šviesiai kalbėjo – organizuojame šventę žvejams be žvejų.

M.Rimeikis pripažino, kad didžiausia problema yra dėl rėmimo.

„Kreipiausi į žvejų asociacijas nurodydamas sumas – po penkis tūkstančius eurų. Lietuvos žuvininkystės produktų gaminto asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila pasakė, kad jo asociacija neįpareigojo rengti tos šventės ir nei ją rems, nei padės“, - pastebėjo M.Rimeikis.

Kitos didelės organizacijos – žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ pirmininkas Algirdas Aušra sakė, kad atėjo raštas skirti penkis tūkstančius eurų, o jis neturėjo jų iš kur paimti.

„Mes mažų laivų neturime, vietoje žuvų negaudome, prekiauti žuvimis negalime“, - dėstė jis.

Anot A.Aušros, prieš rengiant tokias šventes reikia iš anksto susidėlioti biudžetą. Jis pastebėjo, kad žvejų šventė esanti pernelyg ištempta, koncertuojančiųjų sąrašas didelis, kaip dainų šventėje.

„Gal reikėjo pradėti nuo mažo renginio. Bus geresnis biudžetas, galima didesnė šventę padaryti. Reikėjo duoti žvejams atsigerti alaus. Visi atsimins šventę, nes iš ryto galvą skaudės“, - porino A.Aušra.

„Nesame tris klases baigę, biudžetą pasidarėme, bet atsisakė prekiauti ne vienas ne du žmonės“, - pastebėjo savanoris M.Mickevičius. Jo teigimu, renginys organizuojamas, kad būtų populiarinama žvejo profesija.

„Dabar girdžiu, kad žvejai daug ko nori, bet patys ką nors duoti visuomenei nesirengia. Rengiame šventę dviese su Mindaugu, daugiau niekas nepadeda“, - stebėjosi savanoris M.Mickevičius.

Prekybininkų nuostoliai

Šios ir kitos žvejų šventės organizatorių mintys buvo pasakytos Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje.

Kai šventės organizatorius M.Rimeikis išvardino keturis žinomų Lietuvos grupių pasirodymus birželio 24-ąją, dar keturis birželio 25-ąją ir Kaliningrado srities vaikų ir kazokų ansamblių pasirodymus, šios tarybos pirmininkas Petras Bekėža paklausė – o kur šventėje žvejai, jų pagerbimas?

Vakaro žvejams padaryti nėra iš ko, kaip ir pernai bus apsiribota valdiška ceremonija – kažkas iš žuvininkystės tarnybos įteiks garbės raštus.

Kodėl koncertai vyksta dvi dienas. Atsakymas paprastas – nuomoti sceną vieną dieną yra per brangu.

Didžiulė mažų renginių problema yra tai, kad kylant kainoms, į juos nebenori važiuoti prekybininkai.

„Pakilo kainos, žmonės mažiau perka. Dalis prekybininkų guodėsi, kad nebeturi pinigų, nes per džiazo festivalį Klaipėdoje patyrė nuostolius. Nemažai prekybininkų atsisakė atvykti į šventę. Planavome iš jų surinkti 30 tūkst. eurų. Gavosi gerokai mažiau...“, - atviravo M.Rimeikis.

Tikimasi stebuklo...

Jis tikino, kad nepaisant pinigų stokos žvejų šventė Klaipėdoje įvyks. Atidarymas birželio 24-ąją prie Danės upės prekybos žuvimis kioskelių, koncertai kruizinių laivų terminale, žvejų varžybos Jono kalnelyje.

Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus specialistas Vidas Pakalniškis iš viso suabejojo, ar reikia žvejų šventės, jei patys žvejai prie jos rengimo neprisideda. Arba organizatoriai nesuranda tinkamos formos, kad ta šventė būtų naudinga visiems žvejams.

Jei visi žvejai susimestų ir surengtų Klaipėdoje šventę, tai reikštų, kad įvyko stebuklas – Klaipėdos žvejai, kurie yra susipjovę dėl kvotų, pradėjo veikti bendrai.

Kad toks stebuklas gali įvykti tiki Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Dar šiemet prieš rengiantis kitų metų žvejų šventei ji ketina kviesti žvejus diskutuoti ir pasakyti, kaip prasidės prie šventės renginių. Siūlyta žvejams paramos ieškoti ir rengiant projektus, kuriuos remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

M.Rimeikis prisiminė, kad baigiantis rugpjūčiui Klaipėdos žvejai turi ir dar vieną pernai pradėtą rengti ir tradicine planuojamą paversti žvejų šventę – žvejybos sezono atidarymą ir žvejų jūrmylės bėgimą.