Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais

Iš ES lėšų, kurias administruoja Susisiekimo ministerija Šventosios uostelio atstatymas negalimas, todėl jo ateitis tarsi pakibo ore.

Kas valdys Šventosios uostą?

Šiemet balandį sukaks 8 metai, kad paskelbtas Šventosios uosto atstatymo planas. Per tą laiką už 2 mln. 450 tūkst. eurų parengti šio uostelio atstatymo projektai, netgi išimtas statybos leidimas. Bet nežinomųjų daugiau nei aiškių atsakymų. Kada pagaliau bus pradėtas atstatyti uostas? Kas skirs pinigus jam atstatyti?

Susisiekimo ministerija aiškiai pasakė, kad atstatyti Šventosios uostelio jai skirtomis ES lėšomis ji negalės. Tam nepritaria Europos Komisija, nes Šventosios uostelis laikomas ne transporto, o turizmo ir žvejybos vieta.

Uosteliui atstatyti galės būti naudojamos ES lėšos per turizmo ar žuvininkystės vystymo programas. Galbūt ir per aplinkos apsaugos programas. Atstatyti Šventosios molai būtų ir priemonė sauganti Lietuvos krantus nuo išplovimų.

Ne atsitiktinai Šventosios uosto atstatymą atsisakęs finansuoti susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasiūlė Šventosios uosto atstatymo reikalus perkelti į Vyriausybės strateginį komitetą. Jis turėtų nurodyti, kas bus Šventosios uosto šeimininkas, kas ir kaip dalinsis jo statybos finansavimo naštą. Kol vyks diskusija Šventosios uosto valdytoju dar kurį laiką būtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Kitaip tariant, Šventosios uostas tapo tarsi karšta bulvė, kurią kiekvienas nori nusimesti nuo savęs.

Kokio uosto norime?

Šiandien yra dalis žmonių tikinčių, kad per Vyriausybės institucijas pavyks rasti koalicinę sprendimą iš kur gauti pinigų. Yra ir manačių, kad Šventosios uostelis taip ir liks tik graži svajonė.

Pagal šiandieninius dokumentus preliminari Šventosios uosto atstatymo kaina būtų apie 70,5 mln. eurų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, Šventosios uostas būtų atstatomas šešiais etapais – pradedant nuo molų, automobilių aikštelės, inžinerinių tinklų, rytinės ir vakarinės krantinių ir baigiant akvatorijos gilinimu ir švartavimo įranga. Vien molų atstatymas kainuotų apie 30 mln. eurų. Brangus – apie 29 mln. eurų būtų ir gilinimas, nes tektų iškasti apie 700 tūkst. kubinių metrų grunto.

Dėl molų statybos ir gilinimo kaip tik ir būtų realiausia mažinti atstatomo Šventosios uosto kainą. Pagal dabartinius dokumentus jis būtų atstatomas su 6 metrų gyliu. Uostas nebūtų naudojamas Būtingės naftos terminalo aptarnavimo laivams, o tik žvejybai ir turizmui, jame galėtų būti ir 3-4 metrų gylis. Tai gmažintų bendrą jo atstatymo kainą.

„Labai svarbus elementas yra Šventosios uosto pietinio molo atstatymas. Jis sustabdytų smėlio išplovimą iš Lietuvos į Latviją“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jo teigimu, dabar Šventosios uosto molai yra numatyti su promenada. Atsisakius jos molų statybos kaina taip pat žymiai mažėtų.

A.Vaitkaus mintims pritarė Šventosios žvejys Viktoras Butavičius. Jo nuomone, tiek Palanga, Šventąja ir Būtinge jau išplauta apie 15 hektarų Lietuvos pajūrio. Neatstačius Šventosios uosto molų tie išplovimai per kelis metus padidės 5-10 kartų.

Ar atsipirks statybos?

Kitas klausimas, ar toks palyginti mažo funkcionalumo uostelis jį atstačius pats finansiškai išsilaikytų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu yra atlikta Šventosios kaip pramoginio ir žvejų uostelio gyvybingumo studija.

Kaip pastebėjo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis, Šventosios uostelio atsipirkimas tiek statant jį nuosavomis lėšomis, tiek gavus ES paramą vertinant 20 metų laikotarpį būtų neigiamas. Ekonominė nauda būtų gauta dėl sukurtų darbo vietų.

Ar atkurtas uostelis sugebėtų pats išsilaikyti? Studija įvertino, kad pajamos iš turistinių ir žvejų laivelių, žemės nuomos, kurios yra labai mažai, vos 2,9 ha, pirmaisiais metais būtų apie 275 tūkst. eurų, vėliau per metus apie 430 tūkst. eurų.

Atkurto Šventosios uostelio valymo sąnaudos kasmet siektų apie 130 tūkst. eurų. Dar apie 150 tūkst. eurų sudarytų kitos metinės jo eksploatavimo išlaidos.

Kam perduoti uostelį?

Kas valdytų Šventosios uostelį klausimas atviras. M.Armonaitis dėl pagrindinės funkcijos, kad tai yra žvejų uostelis, siūlė jį perduoti Žemės ūkio ministerijai. Su tuo nesutiko Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis. Jo nuomone, turistinį uostą turėtų valdyti tie, kas supranta, kaip jis funkcionuoja. Žemės ūkio ministerija jau kažkada buvo gavusi didžiulį žvejybos laivyną, bet jo neišsaugojo. Ar toli nuo jūros reikalų esanti Žemės ūkio ministerija sugebėtų išlaikyti uostelį?

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tarnybos vadovė Indrė Šidlauskienė teigė, kad Žemės ūkio ministerijos administruojami ES lėšų fondai yra riboti, jie turi tikslinę paskirtį ir surasti tokių didelių lėšų, kokios reikalingos Šventosios uostui atstatyti, bus neįmanoma.

Uostelio šeimininku dėl jo turistinės paskirties galėtų būti ir Palangos miesto savivaldybė. Šio miesto meras Šarūnas Vaitkus nemato galimybių, kad Palanga su 19 mln. eurų metiniu biudžetu pajėgtų atstatyti Šventosios uostelį. Jis uostelio statytoju norėtų matyti koncesininką, kuriam Vyriausybė per 25 metus išmokėtų investuotą sumą su procentais.