- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne vieną per Lenkiją važiavusį lietuvį stebina statybų mastai šios šalies keliuose ir įvairiuose infrastruktūros objektuose.
Uostamiesčių panašumas ir dėl SGD
Lenkija, skirtingai nei Lietuva, ypač efektyviai naudojasi ES parama. Daugelis naujų kelių, geležinkelių, tiltų, taip pat ir uosto objektų Lenkijoje statoma su ES parama.
Vienas iš pirmųjų ir didžiausių Lenkijos uosto objektų, kurie pastatyti ES paramos lėšomis, buvo Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Jis kitoks nei Klaipėdos SGD terminalas.
Lenkijos uoste išorinio uosto stacionarus SGD terminalas įrengtas prie uosto vartų.
Apie tokį buvo kalbama ir Klaipėdoje. Jį planuota įrengti už Šiaurinio uosto molo pratęsus molą į jūrą ir padarius priedangą laivams.
Svinouiscio uosto išorėje, prie įplaukos kanalo įrengus SGD terminalą, liko perspektyva ateityje įrengti ir konteinerių terminalą su didžiausia bent Baltijos jūros regione karinės technikos gabenimo baze.
Nors Klaipėdoje ir pasistatėme SGD terminalą su išdujinimo laivu, tačiau nebeturime jokios perspektyvos įsirengti išorinį uostą. Nėra Klaipėdoje ir specializuotos karinės technikos gabenimo bazės.
Šiuo metu vyksta ir jau kelerius metus veikiančio Svinouiscio uosto SGD terminalo modernizacija. Jis, panašiai kaip ir Klaipėdos SGD, pritaikomas įvairioms papildomoms veikloms. Bus vykdomas laivų bunkeriavimas SGD, jas numatyta krauti ir į upinius laivus, ir į sunkvežimių SGD cisternas.
Intermodalinio terminalo dalis
Vokietijos pasienyje esantį Svinouiscio uostą valdo Ščecino ir Svinouiscio jūrų uosto direkcija. Ji vykdo investicijas, kurių bendra vertė viršija 2 mlrd. Lenkijos zlotų (per 422 mln. eurų).
Naujiems kroviniams pritaikomas ir Ščecino uostas. Nuo Svinouiscio iki Ščecino yra apie 70 km ilgio laivybos kelias Dembickio kanalu ir Ščecino mariomis. Modernizuojamas Ščecino uosto laivybos kanalas užtikrinant iki 12,5 m jo gylį. Paraleliai modernizuojamos Ščecino uosto krantinės.
Bendrame Ščecino ir Svinouiscio jūrų uosto konglomerate labiau vystomas Baltijos jūros pakrantėje esantis Svinouiscio uostas.
Šiuo metu statoma Svinouiscio jūrų keltų prieplaukos intermodalinio terminalo dalis. Joje puspriekabės bus nukeliamos nuo geležinkelio vagonų ir kraunamos į jūrų keltus. Tokia logistika leidžia gabenti krovinius puspriekabėse geležinkelio vagonais ir laivais be automobilinių vilkikų ir vairuotojų.
Puspriekabių nukėlimo nuo geležinkelio vagonų stotį buvo planuojama įrengti ir Klaipėdoje. Nutrūkę krovinių tranzito srautai iš Baltarusijos tokią paslaugą daro nebereikalinga, nes vien per Lietuvos teritoriją krovinius puspriekabėmis pigiau yra vežti su vilkikais ir vairuotojais.
Lenkijoje iš Svinouiscio uosto puspriekabes ant geležinkelio platformų planuojama išgabenti į Čekiją, Slovakiją, netgi Austriją ar Šveicariją, todėl intermodalinis terminalas greičiausiai pasiteisins.
Svinouiscio intermodalinio terminalo statybą planuojama baigti 2023 m. antroje pusėje. Šiuo metu įvykdyta apie 80 proc. šio terminalo statybos darbų.
Nors ir patraukliai pristatyta naujos linijos iš Klaipėdos į Svinouiscio uostą idėja keltų laivybos kompanijų dėmesio kol kas nesulaukė.
Linija iš Klaipėdos į Svinouiscį
Uždarius laivybos liniją iš Klaipėdos į Vokietijos Zasnico/Mukrano uostą, buvo planų atidaryti liniją iš Klaipėdos į Svinouiscio uostą.Tai 270 jūrmylių (apie 500 kilometrų).
Linijos atidarymo planus prieš kelerius metus pristatė Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas ir laivybos profesorius Vytautas Paulauskas.
Iš Svinouiscio iki Berlyno yra vos 236 km, iki Brandenburgo – 320 km, iki Hamburgo – 338 km, iki Prahos – 580 km. Skaičiuota, kad iš Kauno į Berlyną nuvykti naudojantis keltu tarp Klaipėdos ir Svinouiscio būtų pigiau, nei važiuoti per Lenkiją 996 km.
Pateikti ir tokie duomenys, kad kasmet "Via Baltica" sunkvežimiais gabenama apie 12 mln. tonų krovinių. Iš jų į Ščecino, Berlyno ir Brandenburgo regioną apie 2,5 mln. tonų. Vilkiko ir tuščios puspriekabės svoris yra iki 16 tonų. Jei į sunkvežimį vidutiniškai būtų pakraunama po 20 tonų, tokiam kiekiui pervežti reikėtų apie 125 tūkst. vilkikų. Jei bent 100 tūkst. vilkikų naudotųsi Klaipėdos–Svinouiscio linija, ji būtų pelninga.
Manoma, kad linija naudotųsi ir Vakarų Lietuvos žmonės, tiek vykstantys į Lenkiją, tiek į šalia Svinouiscio esančią Vokietiją.
Nors ir patraukliai pristatyta, naujos linijos iš Klaipėdos į Svinouiscio uostą idėja keltų laivybos kompanijų dėmesio nesulaukė.
Šiuo metu Svinouiscio mieste vykdomas dar vienas didžiulis projektas. Po Švinos upe įrengiamas tunelis. Jis tiesiogiai sujungs Lenkiją su Vokietija. Tai pagerins Svinouiscio susisiekimą su Vokietijos vakarinės dalies miestais (Greifsvaldu, Rostoku, Liubeku, Hamburgu).
Gali būti, kad įrengus šį tunelį Lietuvoje galėtų būti atnaujinta diskusija apie susisiekimą tarp Klaipėdos ir Svinouiscio jūros keliu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas14
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...