Bendrijos vienijosi

Rajono valdžios dėmesio prašė net keturių sodų bendrijų žmonės – parašus rinko Klaipėdos rajone esančių sodų bendrijų „Obelėlė“, „Dobilas“, „Laisvė“ ir „Žilvitis“ gyventojai.

Savivaldybė į gyventojų surinktus 370 parašų sureagavo ir skyrė pinigų asfaltavimo, šaligatvių ir apšvietimo įrengimo darbams.

Laukų gatvė jungiasi su Kulių gatve, kurios dalis jau yra asfaltuota, todėl bendras kelias rūpėjo net kelių sodų bendrijų gyventojams.

Gatvės remontui buvo parengtas projektas, įvyko net rangovo elektros linijos paklojimui po žeme atranka.

Pagal projektą, Laukų gatvėje turėjo atsirasti lietaus nuotekų tinklai, apšvietimas ir viena puse besidriekiantis šaligatvis pėstiesiems, gatvė turėjo būti asfaltuota.

Trečioje vietoje planuojamų asfaltuoti kelių sąraše buvęs projektas staiga krito į 18-ąją.

Darbus savivaldybei teko atidėti dėl teismo proceso, kurį inicijavo valstybinę žemę užėmęs Kulių gyventojas Antanas Noreika.

Neįveikė: 2012 m. Statybų inspekcija nors ir fiksavo nelegalios statybos soduose faktą, tačiau, kol vyko teismai, iškilo dar ir trečiasis pastato aukštas. / Gyventojų nuotr.

Asfaltą teks pamiršti?

Baigiant rengti gatvės asfaltavimo projektą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija fiksavo visas Laukų gatvėje esančias ne vietoje pastatytas tvoras.

Ne vienam savininkui buvo išsiųsti nurodymai jas pašalinti.

Daugelis žmonių patys nusiardė tvoras, suprasdami, kad asfaltuotu keliu kur kas maloniau važinėti į namus.

Tačiau A. Noreika Statybų inspekciją padavė į teismą ir ginčijo inspekcijos surašytą aktą bei įrodinėjo, kad jo tvora tik viena kraštine siekia valstybinę žemę.

Šių metų balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas piliečio skundą priėmė nagrinėjimui.

Nutarta ginčą dėl tvoros nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nutartyje teisėjas M. Ūsas pažymėjo, kad siūlo šalims ginčą baigti taikos sutartimi.

Ar tai reikštų, kad teismas siūlė valstybės interesus ginančioms institucijoms sutikti atiduoti gabalą valstybinės žemės nelegaliai ją užėmusiam piliečiui?

„Taip išeitų. Dar to nėra buvę“, – taip į tokį siūlymą sureagavo Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros vedėjas Algirdas Ronkus.

„Gatvės plotis yra toks, koks yra. Jei paliksime ant valstybinės žemės stovinčią tvorą, nebus įmanoma nutiesti šaligatvio“, – tikino A. Ronkus.

Vedėjas pripažino liūdną žinią keturių sodų bendrijų gyventojams, laukiantiems gatvės asfaltavimo.

„Gal po dvejų metų. Ir tai geriausiu atveju. Juk teismo procesai prasidėję su tuo žmogumi. Mes darbus planuojame tame sklype, kurį turime, ne svetimame. Čia juk – žemės užgrobimas“, – apie perspektyvas išvysti asfaltavimo techniką prabilo A. Ronkus.

Jis patikino, kad parengto projekto niekas į stalčių nenumes, nors darbai turėjo prasidėti dar gegužę.

„Bet finansavimas yra toks, koks yra. Nebent jis didėtų. Anksčiau ar vėliau, bet tas kelias bus padarytas. Aišku, žmonės norėtų greičiau, tai yra suprantama. Bet teks palūkėti. Tik tiek, kad viskas pabrangs. Nes viskas brangsta“, – apgailestavo A. Ronkus.

Teisme – kalbos apie litosferą

Teismo posėdyje A. Noreikos advokatė Indrė Butvilė įrodinėjo, kad 2004 m. pastatyta tvora stovi jau seniai, todėl joks skundas dėl suėjusio 10 metų termino net nebegalėjo būti nagrinėjamas.

Išeitų, kad neteisėtai užėmus valstybinę žemę, ja ilgą laiką neteisėtai naudojantis, galima vėliau teisme aiškinti, kad tokiam pažeidimui turėtų būti taikoma senatis?

„Patikrinimo akte konstatuotas trunkamasis žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, kuriam senaties terminas netaikomas. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo argumentas, jog „jau praėjo daugiau nei 10 metų, ieškovui negali būti taikoma administracinė atsakomybė“, yra nepagrįstas“, – advokatės argumentus atrėmė Statybų inspekcijai teisme atstovavusi specialistė Laura Marozaitė.

Paaiškėjo, kad A. Noreikos sklype Statybų inspekcija lankėsi ne pirmą kartą.

2012 m. buvo įformintas nelegalios statybos fiksavimo aktas.

Statybų inspekcija nustatė, kad gyventojas be statybą leidžiančio dokumento pasistatė namą, kuris absoliučiai neatitinka sodų bendrijų teritorijose numatytų tvarkų ir teisės aktų.

Advokatė I. Butvilė retoriškai teisme klausė, kodėl esą tada Statybų inspekcija nematė ne vietoje pastatytos tvoros?

Advokatė viešame teismo posėdyje aiškino, kad žemės sklypo 4 ir 5 taško koordinatės nurodytos neteisingai. Ištaisius šias klaidas, pažeidimų nebūtų.

„Mes kalbame apie kelis centimetrus. Tuo metu matininkui aparatai rodė vienas koordinates, dabar aparatai rodo kitas koordinates. Yra ir toks paaiškinimas – apskritai litosfera tai juda. Tai normalus Europos plokštės judėjimas, ant kurios yra Lietuva. Per metus plokštė pasislenka apie du centimetrus. Tai turi įtakos koordinatėms. O matavimai buvo atlikti prieš 10 metų“, – teisme tikino I. Butvilė.

Statybų inspekcijos atstovė atrėmė ir šiuos argumentus.

„Nustatytų faktinių aplinkybių schema patvirtina, kad 8,57 kv. m valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, valstybinėje žemėje įrengta tvora uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalį ir į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys, aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkas“, – paaiškino Statybos inspekcijos atstovė.

Inspekcijos atstovė L. Marozaitė akcentavo, kad piliečio tvora trukdo Laukų gatvės rekonstrukcijai.

„Statybų inspekcija patvirtino, kad tvora trukdo, savivaldybė pasakė, kad tvora trukdys rekonstrukcijai, sodų bendrija „Obelėlė“ patvirtino, kad tvora trukdo eismui ir riboja matomumą. Nacionalinė Žemės tarnyba palaikė Statybų inspekcijos poziciją. Ko verti argumentai, kad tvora netrukdys? Ieškovas yra įpareigotas pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimą“, – teismo posėdyje kalbėjo L. Marozaitė.

Algirdas Ronkus / Vytauto Petriko nuotr.

Į pažeidimus nekreipė dėmesio?

Klausimų kilo ir dėl elektros energijos skirstymo operatoriaus ESO pozicijos šioje istorijoje.

Bendrovė teismo procese nedalyvavo. Tačiau nuo 2010 m., kai sodų bendrija perdavė elektros tinklus, ji net nesikreipė į Statybų inspekciją, kad būtų pašalinta tvora, į kurią įmūrytas bendrovės turtas – elektros stulpai.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovė Lilija Eizintienė aiškino, kad atramos šioje vietoje stovėjo jau anksčiau.

„Jų būklė ir padėtis buvo paveldėta. Šiandien linija yra techniškai tinkama eksploatuoti, o atrama funkcionuoja pagal paskirtį. Dėl tvoros – tokių atvejų, kai po mūsų tinklais stovi tvora, yra nemažai. Ši situacija išskirtinė tuo, kad tvora – ištisinė, mūrinė, vizualiai primenanti statinį. Ar ji teisėtai pastatyta ir ar teisėtai naudojama valstybinė žemė, turėtų vertinti atsakingos institucijos, pirmiausia Statybos inspekcija“, – tikino L. Eizintienė.

Įmonės atstovė aiškino, kad privačių statinių bendrovė neturi teisės griauti.

„Jei įvyktų gedimas ar reikėtų atramą keisti, ESO atliktų visus būtinus darbus, tačiau tik pačios atramos, o ne esančios tvoros“, – paaiškino atstovė spaudai.

Su ESO nederino

Dienraščiui dar kartą užklausus ESO, kokiais teisės aktais vadovaujantis gyventojas įmūrijo stulpus į tvorą ir kodėl būtent jam buvo leista elektros įvadą nutiesti tiesiai į namą, o apskaitos skydelį įsirengti namo viduje, ESO atstovė atsiuntė jau kiek kitaip skambančius atsakymus.

„ESO oro linijas eksploatuoja vadovaudamasi galiojančiais techniniais ir saugos reikalavimais. Šiuo konkrečiu atveju tvoros įrengimo sprendinys su ESO nebuvo suderintas. Nors tvoros buvimas elektros tinklų apsaugos zonoje pažeidžia teisės aktus, galiojantys įstatymai nesuteikia ESO įgaliojimų vienašališkai pašalinti tokio objekto“, – atsakyme teigė L. Eizintienė.

Vis dėlto buvo patvirtinta, kad tvora patenka į oro linijų apsaugos zoną. Šiuo atveju apsaugos zonos plotis į kiekvieną pusę sudaro du metrus.

„Atkreipiame dėmesį, kad oro linijos atramų įtraukimas į privačios tvoros konstrukciją nėra numatytas ir nereglamentuojamas jokiuose galiojančiuose teisės aktuose ar norminiuose dokumentuose“, – patikino ESO atstovė, pridėjusi, kad objektas buvo patikrintas pakartotinai.

L. Eizintienė konstatavo, kad tvoros projektas, įtraukiant oro linijos atramas į tvoros konstrukcijas, nebuvo ESO projektas, kaip ir sprendinio projektas niekada nebuvo derinamas su ESO.

„Pagal galiojančius teisės aktus, oro linijų atramos turi būti įrengiamos laikantis normatyvinių statybos techninių dokumentų ir Elektros linijų bei instaliacijos įrengimo taisyklių. Oro linijų apsaugos zonos ribose, nesuderinus projekto su operatoriumi, draudžiama statyti tokius objektus, kurie trukdytų elektros tinklų eksploatacijai, remontui ar keltų grėsmę jų saugai“, – paaiškino bendrovės atstovė.

Atstumai: ESO nesiryžo kreiptis į Statybų inspekciją, kad būtų nugriauta tvora, į kurią įmūryti elektros stulpai, saugumui netrukdė ir metalinis rezervuaras po elektros laidais. / Gyventojų nuotr.

Įžvelgė dvejopus standartus

Tačiau paklausus, ar tik šiam gyventojui leista elektros liniją į savo namą nusivesti tiesiai nuo stulpo, be elektros apskaitos dėžutės lauke, L. Eizintienė pranešė didelę naujieną, kuri nustebins daugybę gyventojų. Ypač tuos, kuriems reiškiamos pretenzijos dėl ne vietoje įrengtų elektros įvado skydelių.

„Dėl prijungimo prie namo – elektros atvadas iš oro linijos tiesiai į pastatą šioje vietoje veda iki skydelio, kuris yra sumontuotas ant namo sienos. Jis buvo įrengtas dar prieš tinklo perdavimą ESO. Tačiau toks sprendimas yra galimas ir techniškai tinkamas eksploatuoti“, – patikino ESO atstovė.

Įmonės atstovė tikino, kad skydų perkėlimas ar įrengimas į lauko skydines ties sklypo riba paprastai atliekamas tik tais atvejais, kai klientas naujai prisijungia prie tinklo arba didinasi leistiną naudoti galią.

„Tokiais atvejais tai yra įprasta procedūra, atliekama pagal galiojančius Elektros įrenginių įrengimo ir elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus, siekiant užtikrinti patogesnę prieigą, saugą ir patikimą tinklo eksploatavimą“, – patikino ESO atstovė.

Sodų bendrijos „Obelėlė“ gyventojai taip pat turi klausimų ESO.

„Turbūt vienintelis soduose toks namas, kurio elektros skydelis yra namo viduje. Ir nereikalauta jo iškelti. Teko matyti, kaip ESO atstovai reikalavo nusikelti po elektros linijomis esančias metalines tvoras. Aiškinama, kad ir elektrinio piemens negali būti po elektros laidais. Kaip ESO nematė šiame sklype esančio didžiulio vandens rezervuaro? Metalinis rezervuaras iškeltas aukštai ir yra po laidais. Kažkam galima, kitiems – ne. Ar čia taikomi dvejopi standartai?“ – klausė šios bendrijos gyventojai.

Kodėl netikrino?

Sodų bendrijos „Obelėlė“ pirmininkas Romualdas Barysas taip pat turėjo klausimų ESO.

„Orinės elektros perdavimo linijos su transformatorine pastote ESO perduotos prieš 15 metų už vieną litą. Ar per tą laiką bendrovės specialistams nė karto nekilo klausimas dėl Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, elektros saugos ir kt.? Kodėl orinei elektros perdavimo linijai nebuvo skirtas dėmesys dėl statinių po ja, dėl atstumų iki namo? Ar tikrai per tą laiką neatkreiptas bendrovės dėmesys dėl elektros saugos reikalavimų pažeidimo? Nejaugi niekad nekilo klausimas dėl statinio – tvoros pamatų tvirtumo. Jei jie netinkamai sumūryti, tvorą nuvers bent kiek stipresnė vėtra kartu su į ją įmūrytais elektros stulpais – atramomis, o gal kaip tik jos ir laiko tvorą? Ar buvo surašyti aktai dėl Elektros eksploatavimo įrenginių taisyklių pažeidimo?“ – klausimus bėrė bendrijos pirmininkas.

Iš ESO pateiktų atsakymų galima spėti, kad bendrovė šiek tiek kitaip žiūrėjo į iš statybinių nuolaužų ir betoninių blokų sumūrytą tvorą.

„Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą. Konkrečiu atveju – betoninė tvora yra tiesiogiai po orine linija, taip pat orinė linija yra apie 60 cm nuo namo konstrukcijų, pažeidžiant Elektros įrenginių įrengimo taisykles“, – pastebėjo sodų bendrijos pirmininkas.

Netikėtumas: daugybę metų ant valstybinės žemės stūksojusi nelegali tvora pagaliau imta griauti paties jos savininko pastangomis. / Gyventojų nuotr.

Pastatė trečią aukštą

Pradėjus domėtis Kulių kaimo gyventojo kitais statiniais minėtame sklype, paaiškėjo, kad iki šiol Registrų centre nėra įregistruotas apskritai joks statinys.

Teismų maratonas dėl nelegalios statybos prasidėjo po 2012 m. Statybų inspekcijos surašyto akto.

Tuo metu šiame sklype stovėjo sodų bendrijoms neįprasto dydžio gyvenamąjį namą primenantis dviejų aukštų pastatas.

Tačiau kol valstybinės institucijos bylinėjosi, buvo pastatytas dar ir trečias gyvenamojo namo aukštas.

2013 m. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus buvo priėmęs sprendimą įpareigoti nelegalaus statinio savininką per 9 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius.

„Parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per vieną mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę“, – parašyta sprendime.

Neįvykdžius šių įpareigojimų nustatytu terminu, statytojas turėjo leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo.

Antstoliai net buvo gavę vykdomuosius raštus teismo sprendimo įvykdymui.

Tačiau 2014 m. nelegalios statybos bylą nagrinėjęs teisėjas M. Ūsas buvo kur kas palankiau nusiteikęs nelegalios statybos klausimu.

Statytojo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo M. Ūsas tenkino.

„Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 metų sprendimo vykdymą dalyje, kuria atsakovas įpareigotas per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, atidėti 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos laikotarpiui“, – nutartyje pažymėjo teisėjas M. Ūsas.

Registre namo nėra

Teismų maratonas tęsėsi ir toliau. Klaipėdos rajono savivaldybė informavo, kad šio sklypo savininkams 2016 m. buvo išduotas statybos leidimas, lyg ir buvo pradėtas rengti projektas.

Vis dėlto iki šiol trijų aukštų pastatas sodų bendrijoje nėra įregistruotas.

„Taip, galiu patvirtinti, kad Nekilnojamojo turto registre nurodytu adresu yra įregistruotas tik žemės sklypas, jokie statiniai šiuo adresu registre yra neįregistruoti“, – patvirtino Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Kyla klausimas, ar yra būdų legalizuoti trijų aukštų statinį sodų bendrijoje?

Dienraštis komentaro kreipėsi į buvusį aplinkos ministrą, Seimo narį Simoną Gentvilą.

Po šio kreipimosi parlamentaras užklausas išsiuntė Statybų inspekcijos vadovybei ir paprašė paaiškinti, kodėl iki šiol sodų bendrijoje stovi trijų aukštų pastatas, kai inspekcija fiksavo nelegalios statybos faktą dar prieš 13 metų?

Paminti gyventojų interesai

Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė šioje istorijoje įžvelgia visuomeninio intereso nepaisymą.

„Visame Kulių kaime gyvena 1,2 tūkst. gyventojų. Visi jie laukė asfalto. O vieno piliečio veiksmai sužlugdė žmonių lūkesčius. Vienas ir tas pats gyventojas visus šokdina. Taip elgtis negalima. Visuomenės interesai turi būti aukščiau. Visiems yra vienos taisyklės, o kažkam jos negalioja?“ – kalbėjo seniūnė.

N. Ilginienė stebėjosi tuo, kad jau gegužę buvo planuota pradėti asfaltavimo darbus.

„Ši gatvė nukrito į 18-ąją vietą iš trečios pagal planuojamų darbų sąrašą. Ir per ką? Per jį vieną. O kada savivaldybė įgyvendins projektą, neaišku. Juk viskas pabrangs per tą laiką“, – stebėjosi N. Iginienė.

„Viskas suderinta“

Dienraštis klausė ir paties A. Noreikos, kaip taip nutiko, kad jo sklype stovi trijų aukštų pastatas, o Registrų centre joks statinys nėra įregistruotas?

– Teismo sprendimas dėl jūsų tvoros buvo jums nepalankus. Ar skųsite?

– Šiaip jį reikėtų skųsti, bet dar pagalvosiu.

– Nustebino tai, kad Registrų centre neįregistruotas jūsų namas, bet realiai jis stovi. Kaip tai paaiškintumėte?

– Dar vyksta statyba. Nebaigta yra. Kada turėsiu pinigų, tada užbaigsiu ir užregistruosiu.

– 2012 m. jūsų sklype Statybų inspekcija fiksavo nelegalios statybos faktą. Vyko teismai, buvo nurodymas nugriauti pastatą. Per tą laiką jūs pastatėte trečiąjį aukštą. Kaip tai paaiškintumėte?

– Taip yra projekte nustatyta.

– O jūs turite projektą?

– Viskas yra ir statybos leidimas yra.

– Kaip jūs ruošiatės įteisinti pastatą, kai jis yra už pusės metro nuo kelio ribos? Pagal Statybų reglamentą statiniai gali būti statomi tik trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos.

– Šis klausimas yra suderintas gaunant statybos leidimą. Sodų bendrijoje buvo pasitarimas šiuo klausimu. Namas pastatytas 60 cm nuo kelio ribos. Jūs klauskite projektuotojų. Viskas yra suderinta.

Vis dėlto kilęs sujudimas, gyventojų nepasitenkinimas ir triukšmas tarnybose lėmė netikėtumą – nelegalios tvoros savininkas A. Noreika ėmėsi pats griauti ant valstybės žemės pastatytą savo tvorą.

Jei tai būtų buvę padaryta anksčiau, Laukų gatvėje jau šiemet būtų nusidriekęs asfaltas bei šaligatviai, būtų įrengtas ir apšvietimas.

Tačiau žmonių viltys sulaukti galimybės gyventi civilizuotai žlugo.

Komentaras

Rosvaldas Gorbačiovas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėjas viešiesiems ryšiams

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad dėl galimų statybos ir žemės naudojimo pažeidimų minėtame sklype Kulių kaime buvo atliktas ne vienas patikrinimas.

Statybos priežiūra

2012 m. kovo 1 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad gyvenamosios paskirties neypatingosios kategorijos statinys – gyvenamasis namas – statomas neturint statybą leidžiančio dokumento (SLD). 2012 m. kovo 7 d. statytojui surašytas savavališkos statybos aktas, o 2012 m. balandžio 6 d. – reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu įpareigojo statytoją pašalinti pažeidimus. Po teismo sprendimo įgyvendinimo termino atidėjimo savivaldybė 2016 m. kovo 4 d. išdavė statytojui SLD statyti naują pastatą. 2016 m. kovo 24 d. atliktas pakartotinas patikrinimas patvirtino, kad SLD išdavimas buvo teisėtas, o 2016 m. balandžio 11 d. vietoje atliktas patikrinimas parodė, kad statinys atitinka projektinius sprendinius. Taigi, statytojas įvykdė teismo įpareigojimus, o statinys buvo įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemės naudojimo priežiūra

2024 m. spalio 22 d., gavus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dovilų seniūnijos pranešimą, buvo atliktas neplaninis žemės naudojimo patikrinimas. Nustatyta, kad sklype pastatyta betoninė tvora užima 8,57 kv. m valstybinės žemės. 2024 m. spalio 25 d. surašytas žemės naudojimo aktas, o 2024 m. spalio 28 d. – privalomasis nurodymas iki 2025 m. balandžio 7 d. pašalinti tvorą ir atlaisvinti valstybinę žemę.

Savininkas, nesutikdamas su nurodymu, 2025 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-2086-904/2025 nusprendė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Tolimesni veiksmai

Jeigu teismo sprendimas įsiteisės ir nebus pateiktas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo terminą, bus tikrinama, ar nurodymas įvykdytas. Jei tvoros pašalinti nebus, bus kreiptasi į antstolį dėl priverstinio nurodymo vykdymo. Tokiu būdu užtikrinama, kad valstybinė žemė būtų naudojama teisėtai, o savininkui suteikiama aiški galimybė įvykdyti teisėtus įpareigojimus.