Tarp Dituvos gyventojų ir atliekų vežėjų kilo konfliktas

Dituvos sodų bendrijoje sodininkai beria priekaištus atliekų vežėjams, kad šie laiku neišgabena šiukšlių, tačiau šie atkerta, kad gyventojai aklinai konteinerius užvertė obuoliais ir jų išspaudomis.

Atliekos ant kelio?

"Baisu, kas dedasi, – šiukšlių kalnai jau užtvėrė važiuojamąją kelio dalį. Vairuotojai priversti kirsti ištisinę liniją, kad pavyktų apvažiuoti kalnus šiukšlių", – piktinosi vietos gyventojas Valerijus.

Vyras aiškino, kad važiuojant Derceklių ar Juodkrantės gatve šiukšlės kelią pastojo jau praėjusią savaitę.

"Jei Herkaus Manto gatvėje ant gatvės stovėtų konteineriai, apkrauti šiukšlių maišais, ar uostamiesčio valdžia tai toleruotų? O čia niekas šiukšlių neišveža, o žmonės krauna ir krauna. Taip, iš dalies tai gyventojų neišsiauklėjimo klausimas. Tačiau ką mums daryti? Astrų gatvėje pats sekiau, ar kas nemeta šiukšlių į pakrūmę, nes užtenka atsirasti vos vienam maišeliui, netrukus toje vietoje susidaro krūva šiukšlių", – piktinosi vyras.

Konteinerį pradangino miške

Gyventojas prisipažino, kad žmonės neapsikentė prie Lūžgalių kapinaičių, kurios yra šalia sodų bendrijos, vėl augančių šiukšlių kalnų.

"Žmonės nustūmė atliekų konteinerį į mišką ir paliko, kad niekas nepalikinėtų maišų šiukšlių. Ar gražu, kai prie kapinių kažkas išmeta panaudotus klozetus?" – klausė vyras.

Rinkliavą už atliekų išgabenimą rajone administruojančios viešosios įstaigos "Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus tikino, kad iš Dituvos sodų šiukšlės turėtų būti vežamos du kartus per mėnesį, o iš tikrųjų tenka atliekas išvežinėti 8 kartus.

"Šiukšlės turėjo būti išvežtos praėjusį penktadienį, tačiau sugedo sodus aptarnaujantis automobilis. Antradienį problema turėtų būti išspręsta, ir konteineriai bus ištuštinti", – aiškino R.Martinkus.

Sodų bendrijos administracijai pageidavus, "Gargždų švara" nugabeno į sodus papildomus 10 konteinerių.

Užvertė obuoliais

"Tačiau iš šios sodų bendrijos vos spėjame vežti obuolius ir jų išspaudas, kuriuos į konteinerius suverčia sodininkai. Juk mums už tai gresia baudos. Žaliųjų atliekų negalima mesti į bendruosius konteinerius", – aiškino  R.Martinkus.

Viešosios įstaigos darbuotojai net mėgino apsilankyti šioje sodų bendrijoje veikiančiose sulčių spaudyklose.

"Tačiau jų savininkai ištraukia sutartis, kuriose parašyta, kad jie esą išspaudas išgabena ūkininkams. Mes negalime budėti prie konteinerių dieną ir naktį, kad kas obuolių į jį neprimestų", – piktinosi R.Martinkus.

Rūgstantys, supuvę obuoliai bėdų pridaro atliekų vežėjams, tokių atliekų negali priimti sąvartynai.

"Dabar toks laikas, kai konteineriuose pilna lapų, žaliųjų atliekų. Ir tai kartosis tol, kol iškris pirmasis sniegas", – aiškino įstaigos vadovas.
R.Martinkus pastebėjo, kad Klaipėdos rajone ne visose sodų bendrijose tokia situacija.

"Tik vienas sodų bendrijos pirmininkas prašė konteinerio žaliosioms atliekoms, kad žmonės tikrai turėtų kur sudėti tokius dalykus. Tačiau bėda – gyventojai į šiuos konteinerius meta kas pakliūva. Ir pirmininkai kratosi tokios iniciatyvos, nes nenori budėti ir saugoti tokių talpyklių. Mes taip pat nemiegosime prie konteinerio", – kalbėjo įstaigos "Gargždų švara" vadovas.
Švaros ir tvarkos galima pasiekti tik tuomet, kai žaliosioms atliekoms skirti konteineriai pastatomi netoli seniūnijų.

"Patys darbuotojai seka, kad būtų tvarka. Žmonės net nežino, kad negalima lapų dėti į plastiko maišus, tenka išrankioti", – tikino R.Martinkus.