Taškas byloje dėl avarijos uoste

Vežėjas pralaimėjo teismuose

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet birželio 10 d. atsisakė priimti bendrovės „Jolvalda“ skundą dėl Vilniaus apygardos teismo šių metų vasario 27 d. nutarties. Šis teismas buvo pripažinęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimas buvęs teisingas ir jo keisti nereikia.

Kai bendrovės „Jolvalda“ apeliacinio skundo nepalaikė Vilniaus apygardos teismas, o po to kasacinio skundo nepriėmė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai iš esmės reiškia, kad procesą ši bendrovė pralaimėjo.

Numatyta, kad ji Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) privalės atlyginti ir tas išlaidas, kurios susijusios su bylinėjimusi teismuose.

Ne tik uosto bendrovė, bet ir pati „Jolvalda“ šiame procese patyrė nemažų išlaidų. Dėl avarijos, kuri įvyko uosto teritorijoje, ji iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) ir „Lietuvos geležinkelių“ solidariai bandė prisiteisti beveik 15 tūkst. eurų žalą.

Pasigedo rimtesnės apsaugos

Dar 2016 m. spalio 14 d. Klaipėdos geležinkelio stoties Anglinės kelyne stumiant sąstatą iš 13 vagonų vienas jų kliudė šalia geležinkelio stovėjusį vilkiką ir jį apgadino.

Ne gabarito zonoje stovėjusį vilkiką teoriškai turėjo pastebėti traukinio manevro derintojas.

Visi bylą nagrinėję teismai laikėsi nuostatos, kad traukinys važiuoja bėgiais ir aplenkti šalia jų stovinčio sunkvežimio negali.

Galbūt avarijos kaltininku būtų buvęs pripažintas traukinio derintojas. To neįvyko, nes Valstybinė geležinkelių inspekcija šio incidento netyrė.

Buvo apsiribota tuo, kad Kelių policijos pareigūnas surašė protokolą ir kaltininku pripažino bendrovės „Jolvalda“ vilkiko vairuotoją. Policininkas konstatavo, kad vilkikas buvęs pastatytas ant kelio kraštą žyminčios juostos. Tai neva ir lėmę, kad stumiamas vienas vagonų kliudė vilkiką.

Ginčas prasidėjo dėl to, kad toje vietoje, kur stovėjo vilkikas su puspriekabe, nebuvę atitvaro tarp geležinkelio ir kelio. Iš esmės vilkikas buvo kliudytas stovėdamas ant kelio krašto, nors ir nupieštos ištisinės linijos. Kyla klausimas, jei vieta buvusi pavojinga, kodėl ji nebuvo apsaugota papildomomis priemonėmis.

Prie kelio, galbūt ir ant ištisinės linijos, stovėję ir daugiau vilkikų, tačiau buvo kliudytas tik vienas, nes spėta sustabdyti traukinio sąstatą.

Pats vilkiko vairuotojas neginčijo, kad automobilio ratas buvo užvažiavęs ant ištisinės linijos. Už tai jam buvo skirta bauda. Vairuotojas teismuose tikino nesupratęs, kad pravažiuojantis traukinys gali siekti stovintį vilkiką. Juo labiau kad norint iškrauti vilkiką toje vietoje ir nebuvo galimybės kaip nors kitaip jo pastatyti.

Traukinys neaplenks sunkvežimio

Bendrovė „Jolvalda“ laikėsi nuostatos, kad dalį kaltės dėl avarijos turi prisiimti tiek uosto krovos kompanija, tiek geležinkelininkai. Ji reikalavo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jai atlygintų vilkiko ir puspriekabės remonto kaštus.

Gražiuoju susitarti nepavyko, prasidėjo ilgus metus trukęs teismų maratonas. Teismuose situacija analizuota nuosekliai iki kelio parametrų ir detaliųjų planų.

Vairuotojas tikino, kad jis neturėjęs kitos išeities, tik pastatyti vieną vilkiko ratą ant ištisinės juostos, nes kelias toje vietoje siauras ir prasilenkti dviem sunkvežimiams neįmanoma.

Be išimties visi šią bylą nagrinėję teismai laikėsi nuostatos, kad traukinys važiuoja bėgiais ir aplenkti šalia jų stovinčio sunkvežimio negali. Tokiu atveju, jei traukinio zonoje, o tiksliau arčiau 2,5 m nuo kraštinio bėgio, vilkiką pastatė vairuotojas, jis ir esąs kaltas, juo labiau kad automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje – ant kelkraščio ištisinės linijos.