Nors teisėjai – ne šoumenai, jie vis tiek žiniasklaidai turi teikti informaciją. Klaipėdoje susirinkę šalies Teisėjų asociacijos nariai kalbėjo apie informacijos teikimą žurnalistams ir visuomenei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas aiškino kolegoms, kad nevalia vengti bendrauti su žurnalistais.

Teisėjams kelia nerimą ir nemaloniai nuteikia neigiama visuomenės nuomonė apie juos. Dėl to jie linkę kaltinti tokią nuostatą formuojančius žurnalistus. Įvaizdžiui gerinti ir objektyvią informaciją apie teismų darbą pateikti daugelyje jų įsteigti atstovų spaudai etatai.

Susitikimo metu paaiškėjo, jog daugelis teisėjų nelinkę patys bendrauti su žurnalistais ir norėtų, kad visą reikalingą informaciją jiems perduotų atstovai spaudai.

Teisėjai argumentavo esantys įstatymų žinovai, bet ne šoumenai ir ne visada yra pasirengę stoti prieš televizijos kameras bei gyvai komentuoti priimtus sprendimus. Ne vienas jų tikino, jog nemoka reaguoti į aktyvų žiniasklaidos dėmesį.

Todėl daugelyje teismų laikomasi taisyklės – su spauda bendrauti bei komentarus teikti gali tik teismo pirmininkas ir atstovas spaudai.

„Kiekvienas pretenduojantis tapti teismo pirmininku bus paklaustas apie požiūrį į viešumą“, – tikino A.Norkūnas.

Jis paragino kolegas mokytis bendrauti su žurnalistais, nevengti jų. Pasak Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko, teisėjams privalu teikti informaciją, bet neprivalu stoti prieš filmavimo kamerą.

Būdą, kaip pateikti žurnalistui informaciją, teisėjas turi teisę pasirinkti pats.

„Būna situacijų, kai viską padarome teisingai, bet viešojoje erdvėje esame apjuodinti. Tada ir gimsta mintis – kad ir kaip besistengsi, pavaizduos netinkamai. Tokie dalykai užkliūva, kartais iš žiniasklaidos pusės trūksta objektyvumo, – nemalonia patirtimi dalijosi A.Norkūnas. – Jeigu parduotuvėje kas nors yra blogai, nepykime ant kasininkės. Taip ir mūsų darbe, reikėtų suprasti, kad žurnalistas yra paprastas, savo darbą dirbantis žmogus. Kai teisėjas užsipuola žurnalistą, tai yra pati kvailiausia situacija. Žmonės, kurie dirba savo darbą, pjaunasi vienas su kitu. Žurnalistas nedaro verslo, tai daro leidėjas. Blogiau, kai teisėjas leidžiasi į verslą.“

Susitikimo metu nemažai kalbėta apie tai, kad teisėjams ir žurnalistams būtų pravartu susitikti ir gyvai pabendrauti, tada galbūt tarp abiejų pusių atsirastų daugiau supratimo.