Mėlynos ir geltonos spalvos dažai ant paminklų: perdėtas patriotizmas ar provokacijos?

Braižas – labai panašus

Balandžio 20-osios pavakare Klaipėdos rajone, Aukštkiemių kaime, pastebėta, kad paminklas, skirtas 16-ajai lietuviškai sovietų divizijai pagerbti, išdažytas mėlynos ir geltonos spalvos dažais.

Dar po dviejų dienų, balandžio 22 d., apie 23 val. Palangoje, Vytauto gatvėje, pastebėta, kad kurorto centre stovintis paminklas sovietų kariams taip pat išdažytas mėlynos ir geltonos – Ukrainos vėliavos – spalvų dažais.

"Dėl įvykio policija yra pradėjusi tyrimą. Miestą prižiūrinčios bendrovės "Palangos komunalinis ūkis" specialistai, gavę informaciją apie įvykį, šeštadienį dažus nuvalė", – patvirtino kurorto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva.

O sekmadienį, balandžio 24 d., apie 18 val. Vilkaviškio rajone, Žaliosios kaime, pastebėta, kad mėlynos ir geltonos spalvos dažais nudažytas paminklas ir atminimo lentelė, skirta žuvusiems sovietų kariams atminti.

Patirtis verčia suklusti

Šiuose incidentuose neatmetama tiek perdėto patriotizmo, tiek ir provokacijų galimybė.

Klaipėdiečiai tokios patirties jau turi.

1990 m., vos atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo įvairūs išpuoliai prieš sovietų simbolius. Dažais buvo išterliotas ir sovietų kariams skirtas memorialas Skulptūrų parke.

"Jau rytą garnizono vadai kapinėse pastatė ginkluotą sargybą ir pareiškė, kad tai lietuvių nacionalistų darbas, suorganizuotas "sąjūdistų". Atvykę dažų valyti komunalinio ūkio darbuotojai prie paminklo nebuvo prileisti. Reikėjo visam pasauliui parodyti, kokie vandalai yra lietuviai, kurie kėsinasi ne tik į Leniną ir paminklą Pergalei, bet ir tyčiojasi iš žuvusiųjų atminimo", – prisiminimų knygoje "Kitokių žmonių miestas" rašė Vytautas Čepas, kuris tuomet, prieš daugiau nei 30 metų, ėjo Klaipėdos miesto tarybos pirmininko pareigas.

Netrukus sovietų kariškiai parašė miesto vadovams laišką ir paprašė paminklą nuvalyti. Tada ir paaiškėjo, kad tai yra sunkiai nuplaunami dažai.

Maža to, nustatyta, kad paprastiems žmonėms šita dažų rūšis yra apskritai neprieinama, jų neįmanoma nusipirkti parduotuvėje.

"Analizė nustatė, kad jie naudojami tik aviacijos pramonėje ir prieinami labai siauram žmonių ratui. Net su 20-čia litrų acetono nepavykus nuplauti dažų, paminklą teko restauruoti. Užtat neliko abejonių, kas buvo to vandalizmo akto iniciatoriai ir kam jis buvo naudingas", – atsiminimų knygoje atskleidė V.Čepas.

Norai: Klaipėdoje rezidavę RF konsulato darbuotojai dar prieš trejus metus turėjo didelių planų atnaujinti raudonarmiečių memorialą Skulptūrų parke. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Barbariški" lietuvių planai

Aistros dėl paminklų sovietų kariams nesiliovė ir vėliau. Buvo tam tikrų iniciatyvų iš Rusijos Federacijos (RF) atstovų stovyklos.

Prieš savaitę iš Klaipėdos išprašyto RF konsulato tebeveikiančioje interneto svetainėje eskaluojamas naratyvas, esą lietuviai ir toliau niekina sovietų karių kapus.

"Dėkingumas už laisvę: ištrinti, užmiršti, sunaikinti", – taip pavadinta interneto svetainė, kurioje "pateikiama medžiaga, liudijanti apie šiandieninės Lietuvos Respublikos barbariškus planus šalies teritorijoje sunaikinti Raudonosios armijos palaidojimo vietas – karių kapus, kurie atidavė savo gyvybę 1944 m. kruvinose kovose už Lietuvos išlaisvinimą iš fašistų okupacijos".

Oficialiais duomenimis, Žaliosios kaime, Vilkaviškio rajone, kur praeitą savaitę buvo išteptas sovietiniams kariams skirtas paminklas, yra palaidoti 1 157 raudonarmiečiai.

Toje pačioje interneto svetainėje Rusijos atstovai tikina, kad "Lietuvos pusė neduoda leidimo atnaujinti memorialą šiose kapinėse".

Dar labiau piktinamasi, kad šalia vieno tokių memorialų yra įrengta atminimo vieta sovietinės okupacijos aukoms.

Turėjo plačių ketinimų

Prieš trejus metus Rusijos Federacijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai intensyviai susirašinėjo su uostamiesčio savivaldybės Paveldosaugos skyriumi, nes buvo pareiškę ketinimus atnaujinti skulptūras raudonarmiečiams.

Tada memorialas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, kad jokių veiksmų niekas savavališkai imtis negalėtų.

"Tuo metu mes tiems jų norams nepritarėme, nes Kultūros registre buvo nurodyta, kad memorialo būklė yra gera, mūsų manymu, tiesioginės grėsmės, kad objektas gali nugriūti, nėra. Be to, Kultūros paveldo departamentas visai neseniai patikslino vertingąsias šio memorialo savybes. Anksčiau tai buvo tik palaidojimai, o dabar vertingomis pripažintas ir skulptūrinis kompleksas, plokštės, dangos, takai. Viso to intencija buvo aiški – kad užsienio valstybė nepradėtų savavališkai jokių užrašų ar kitų dalykų keisti savo nuožiūra", – patikslino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jo manymu, šis objektas yra stipriai politiškai angažuotas ir liečia ne tik tuos žmones, kurie ten ateina gegužės 9-ąją.

Vitalijus Juška. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Saviveiklos neturėtų būti

Buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys mano, kad nežinia iš kur kylanti ir nežinia kieno skatinama naujoji iniciatyva – mėlynais ir geltonais dažais spalvinti sovietų karių paminklus gali būti ir vietos kraštutinių patriotų ar šiaip chuliganų darbas.

Kartais nelabai skaniai atrodo, kai Ukrainos vėliava naudojama sovietiniam paveldui transformuoti.

"Atsiranda ir pas mus visokių entuziastų tokiems reikalams. Gal, norėdami susireikšminti, jie perlenkia lazdą? Jaučiu moralinės estetikos trūkumą tuose veiksmuose. Tokie dalykai yra absoliučiai nepriimtini", – pabrėžė A.Grublys.

Ukrainos vėliavų paišymui ant paminklų nepritarė ir V.Juška – mūsų valstybė yra teisinė, ir vandalizmas netoleruotinas.

"Lietuva, atsižvelgdama į Ženevos konvenciją, į sudėtingą istorinę patirtį dėl sovietizacijos ir taip toliau, priima tam tikrus sprendimus, kaip valstybei reikia elgtis su šitais objektais, bet čia saviveiklos, mano galva, neturėtų būti. Kartais nelabai skaniai atrodo, kai Ukrainos vėliava naudojama sovietiniam paveldui transformuoti. Klausimas, ar patys ukrainiečiai labai norėtų, kad jų vėliava būtų naudojama šitokiais tikslais", – svarstė V.Juška.

Vertinimas: A.Grublys mano, kad nežinia kieno skatinama naujoji iniciatyva mėlynais ir geltonais dažais spalvinti sovietų karių paminklus yra absoliučiai nepriimtina. V. Petriko nuotr.

Grėstų laisvės atėmimas

Pagal Lietuvos įstatymus, už paminklų ar kitų atmintinų vietų išniekinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Klaipėdos rajone, anot policijos, aplinkybės dėl Ukrainos vėliavos spalvomis ištepto akmens sovietų kariams kol kas tikslinamos. Veikiausiai bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės.

Palangoje dėl analogiško incidento yra surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio antrą dalį, o Vilkaviškyje pagal tą patį straipsnį jau netgi pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šis Baudžiamojo kodekso straipsnis apima kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą. Antrojoje šio straipsnio dalyje teigiama: "Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų."