Vienintelis Lietuvoje toks technikos paminklas, gyvybiškai svarbus Klaipėdai kasdien, o ypač per šventes, – valstybės saugomas pasukamas pilies tiltelis išardytas ir surūdijęs guli piliavietėje.

Gyveno pasukimo grafiku

Iki neseno laiko 1855 metais pagamintas, vienintelis toks Europoje išlikęs tiltelis buvo vienas iš dviejų įėjimų į Kruizinių ir karo laivų terminalą. Čia švenčių metu rengiami grandioziniai renginiai, o jiems atslūgus, klaipėdiečiai tilteliu traukdavo į kavines bei piliavietę.

Nors oficialiai turistams nebūdavo pranešama, kad pakeliui į terminalą jų laukia atrakcija – tiltelio pasukimo ceremonija, tačiau šis veiksmas būdavo stebimas ir fotografuojamas kaip didžiulė įdomybė.

Dar prieš porą metų Jūros šventės dienomis prie tiltelio grūsdavosi minios žmonių. Visi nekantriai laukdavo keisto ritualo: du vaikinai įkišdavo metalinį strypą į mechanizmo ašį ir įsiręžę stumdavo jį ratu, kol tiltelis sujungdavo abu kanalo krantus.

Kol minia skubėdavo pasiekti kitą krantą, prie tiltelio susispiesdavo keli laiveliai ar jachtos. Įgulos nekantraudavo laukdamos, kada pagaliau galės įplaukti į Pilies uostelį.

Sezono metu tilteliu penkiolika minučių galėdavo eiti žmonės, po to pusvalandį kanalu plaukdavo laivai. Tokiu režimu dirbta kasdien nuo 10 iki 24 valandos. Tiltelį sukinėjo du etatiniai darbuotojai. Žiemą tiltas būdavo pasuktas pėstiesiems, nes laivai šaltuoju metu neplaukė.

Galima paversti atrakcija

Pasaulio matę žmonės svarstydavo, kad tiltelio sukiotojai galėtų dėvėti specialias uniformas. Tai tik dar labiau paryškintų paminklinio įrenginio unikalumą ir pritrauktų turistų.

Šiomis dienomis piliavietę užplūdę žmonės gali ir nepastebėti pievelėje tarp žolių riogsančio keisto objekto. Nebereikalingą metalinę tvorą primenantis, rūdimis apėjęs tiltelis čia guli po atviru dangumi. Čia pat išardyta mėtosi ir mechaninė jo dalis.

Nuo išardyto įrenginio nuvalyti dažai, todėl metalas suspėjo aprūdyti. Apnuoginta konstrukcija parodė, kiek yra susidėvėjusi. Paaiškėjo, kad vietomis metalo likę tik kaip per popieriaus lapo storumą.

Tarptautinės konferencijos dalyviams pasakodamas apie mūsų mieste išlikusį jūrinį paveldą paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad suremontuoti tiltelį ne tiek sunku, kiek išsiaiškinti, kaip jį užkelti atgal.

„Bet ir tai įveikiama“, – tikino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybės inspektorius L.Kavaliauskas.

Sutrukdė palikta mašina

Šiandien, kai prasideda didieji regatos ir Jūros šventės renginiai, tiltelio pasigendama ypač. Juo labiau kad antrojo įėjimo į piliavietę bei Kruizinių laivų terminalą normaliai įrengti nesuspėta.

Išgriovę gabalą Klaipėdos laivų remonto įmonės tvoros darbininkai turėjo nuo jos nutiesti keliuką, kuris būtų leidęs neišsitepus žemėmis pasiekti norimus objektus.

Tačiau čia pat už tvoros kėpso kažkieno pamestas automobilis. Policininkai išsiaiškino, kad savininkas gyvena Vilniuje, tad be jo žinios, gerbdami privačią nuosavybę, patraukti mašinos į šalį ir tiesti keliuko darbininkai kurį laiką negalėjo. Todėl čia tik išlyginta smėlėta žemė, o nuo Berlyno siena vadinamos mūro tvoros iki uostelio vedantis apie 30 metrų takas atitvertas laikina tvorele. Šį taką padaryti patogesnį neturėta nei laiko, nei pinigų.

Užtektų poros mėnesių

Tiltelio mechanizmas sugedo dar pernai. Skilo svorio dėžė, kuri, prikrauta patrankų sviedinių bei svarmenų, atsverdavo trumpesnįjį tiltelio galą. Mechanizme susidėvėjo keli guoliai, skilo jo pagrindas. Kai tiltelis buvo nukeltas, paaiškėjo, jog reikia sutvirtinti ir krantinę, prie kurios jis tvirtinamas.

Iki neseno laiko Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui vadovavęs Vitalijus Juška tikino, kad tiltelio, jo mechanizmo bei krantinės remontą įmanoma atlikti per porą mėnesių.

„Jeigu būčiau žinojęs, kad viskas taip užsitęs, būčiau neleidęs tiltelio nukelti. Tada geriau jau jis būtų buvęs savo vietoje, nors naudotis juo vis tiek nebūtume galėję“, – tikino V.Juška.

Paveldosaugininkai sutartinai tvirtino, kad darbai užstrigo aiškinantis, kas yra tikrasis tiltelio šeimininkas, ir laukiant, kol bus profesionaliai atliktas restauravimo projektas.

„Projektą būtinai turi rengti šį darbą išmanantis specialistas. Iš to, kaip „Hidrostatybos“ žmonės ruošė tilto nukėlimo projektą, supratome, kad jų kompetencija, švelniai tariant, yra prasta. Jų pasiūlymus atmetėme tris ar keturis kartus. Maža to, klastojami eksperto parašai, ant dokumentų buvo atšviestas specialisto parašas“, – piktinosi paveldo saugotojas.

Kitas tiltas – neįmanomas

Pasirūpinti nauju tilteliu, kuris būtų galėjęs atlikti senojo funkcijas bent jau per didžiąją miesto šventę, bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ direktorius Alvydas Butkus tikino buvę neįmanoma. Mat kad ir koks tiltas būtų – naujas ar senas, – jis turi būti pasukamas, nes regatos dienomis Pilies uostelyje švartuosis nuo dviejų iki trijų dešimčių laivelių.

„Kilnojamo tiltelio padaryti neįmanoma techniškai. O pereinamo suręsti negalima vien dėl įplaukti turinčių laivų“, – aiškino įmonės direktorius.

Pasak A.Butkaus, tvarkyti senąjį gaištama todėl, jog esą labai sunku parengti jo remonto projektą. Kad darbas bus toks sudėtingas, nesitikėta, nes keliami didžiuliai reikalavimai iš paveldo saugotojų pusės.

Kada senasis tiltelis grįš į savo vietą, „Klaipėdos laivų remonto“ vadovas nesiėmė net prognozuoti.

Numatytų pinigų nepakaks

Bendrovės „Hidrostatyba“ statybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Biesevičius abejoja, kad esant itin griežtiems paminklosaugininkų reikalavimams tiltelio sulauksime ir kitą vasarą. Viena, dėl ko A.Biesevičius neabejojo – kad numatytų tilteliui remontuoti pinigų tikrai neužteks.

„Paveldosaugininkai reikalauja išimti visas autentiškas detales, jas nuvalyti, atnaujinti ir sudėti atgal. Tokius darbus pajėgūs padaryti tik užsienio meistrai, vadinasi, jiems mokėti teks kur kas daugiau nei mūsiškiams“, – tikino A.Biesevičius.