Skaičiuojama, kad per du dešimtmečius Klaipėdos jūrų uosto apyvarta padidėjo beveik 2,5 karto, pradėti eksploatuoti nauji terminalai, tačiau miesto bendruomenę ir sveikatos specialistus neramina ir taip šiuo metu problematiška infrastruktūra ir jos keliamas triukšmas.

„Klaipėdoje pastaraisiais metais pastebime vis intensyvėjančius transporto srautus, kurie kelia didesnę triukšmo taršą. Tai galima sieti su naujais uosto krovos rekordais ir didėjančiu krovos intensyvumu. Šie metai taip pat intensyvūs, laukia naujas rekordas, o tai reiškia, kad krovininiais automobiliais ir geležinkeliu per miestą gabenama dar daugiau krovinių“, – pastebi NVSC prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento direktorius Rimantas Pilipavičius.

Klaipėda – vienas triukšmingiausių miestų pagal pramonės keliamą triukšmą. Sulaukę gyventojų skundų NVSC specialistai organizuoja triukšmo lygio matavimus ir aiškinasi, ar triukšmas viršija higienos normą. Šiais metais tokių skundų buvo 13, pasitvirtino 4. Skundus dėl triukšmo išnagrinėjęs NVSC Klaipėdos departamentas triukšmadariams taikė administracinio poveikio priemones – paskyrė baudas. Šiais metais didžiausias užfiksuotas triukšmo viršijimas siekė 18 decibelų (dBA).

Pagal Lietuvos higienos normas, gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose dienos metu garsas neturėtų būti didesnis nei 45 dBA, naktį – 35 dBA. Palyginimui, įprastinė kalba siekia 50–60 dBA, telefono skambutis – 80 dBA, lėktuvo variklis – 140 dBA.

Būtinas geranoriškumas

Klaipėdos miestui triukšmo problemą padeda spręsti NVSC Klaipėdos departamento atstovai. Jų iniciatyva buvo organizuotas pasitarimas, kurio metu buvo sprendžiama, kaip turi būti nagrinėjami gyventojų skundai dėl uosto teritorijoje dirbančios poliakalės keliamo triukšmo. 

Sprendimą šiuo klausimu NVSC specialistai priėmė kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojais.

R.Pilipavičius pastebi, kad ne visi skundų autoriai nori geranoriškai prisidėti prie problemos sprendimo.

„Pasitaiko atvejų, kad skundą parašę žmonės nenori bendradarbiauti ir leisti jų namuose išmatuoti triukšmo lygį. Svarbu, kad gyventojai būtų supratingi ir geranoriški, nes, pavyzdžiui, tiriant geležinkelių poveikį gali tekti atlikti matavimus net kelias paras iš eilės, taip pat ir naktį. Gyventojams tenka tas kelias naktis nemiegoti arba gerti arbatą kartu su mūsų darbuotojais“, – šypsosi pašnekovas.

Turi atlikti namų darbus

R.Pilipavičiaus teigimu, Klaipėdoje pačios triukšmingiausios vietos yra aplink geležinkelį ir didžiausias miesto gatves. Kai kurie tokių triukšmingų vietų gyventojai nesulaukia racionalaus klausimų sprendimo. 

Vienas toks svarbus savivaldybės, geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir uosto direkcijos bendro sprendimo reikalaujantis uždavinys – gyventojų iškeldinimas iš Nemuno gatvės 113 ir 133 namų.

„Šių namų gyventojai įsikūrę vos už 14–16 metrų nuo geležinkelio, čia jau seniai buvo užfiksuoti triukšmo ir vibracijos viršijimai. Gyventojų iškeldinimo klausimas yra sprendžiamas 6 metus, tačiau nepasistūmėta į priekį. Buvo įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės, pavyzdžiui, suvirinti bėgiai, kai kur pakeisti pabėgiai, tačiau tai problemos neišsprendė. Institucijos nesutaria dėl gyventojų iškeldinimo, lėšų kompensavimo mechanizmo“, – sako pašnekovas. Jo teigimu, tokių problemų mieste galima rasti ir daugiau.

Kokie būdai efektyviausi mažinant triukšmo taršą Klaipėdoje? 

R.Pilipavičiaus manymu, turi būti priimami kompleksiniai sprendimai – statomi aplinkkeliai, įrengiamos akustinės sienelės, įvedami greičio ribojimai, klojama triukšmą mažinanti kelio danga, naudojamos naujausios geležinkelyje taikomos technologijos.

„Tie, kurie yra keliavę po didžiuosius Europos miestus, patvirtins, kad čia pravažiuojantys traukiniai ne dunda, o vos girdimai prašniokščia. Užsienio šalių miestuose naudojamos bebalastės bėgių sistemos, kurios galėtų būtų naudojamos ir Lietuvos miestuose“, – įsitikinęs R.Pilipavičius.

Tačiau svarbiausia sprendžiant triukšmo problemas, anot NVSC atstovo, yra darniai ir koordinuotai kurti miesto ir uosto bendruosius planus.

„Iki šiol miestas vystėsi sau, uostas – sau, nebuvo atsižvelgiama į tarpusavio sąveiką, todėl dabar, didėjant krovos apimtims, jaučiamas spaudimas iš abiejų pusių. Ieškoma sprendimų, kaip kroviniams patekti į uostą ir kaip iš jo išvykti sukeliant kuo mažiau nepatogumų miesto gyventojams. Pirmiausia turėtų būti įgyvendinti visi iki šiol neatlikti namų darbai“, – pabrėžia NVSC Klaipėdos departamento direktorius.

Minėti namų darbai – iki šiol nepastatytas pietinis aplinkkelis ir vis dar nerekonstruotas Baltijos prospektas. Pašnekovo manymu, pietinis aplinkkelis itin gelbėtų reguliuojant krovinių srautus iš pietinės uosto dalies.

NVSC Klaipėdos departamento direktorius pastebi, kad pirmiausia už triukšmo mažinimą yra atsakingi patys objektų projektuotojai, statytojai ir valdytojai. „NVSC pareiga – dalyvauti planuojant triukšmo prevencijos priemones ir nagrinėti gyventojų skundus“, – priduria pašnekovas.

NVSC Klaipėdos departamento darbuotojai, nagrinėdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus bei  vertindami statinių projektus, reikalauja įvertinti prognozuojamą ir esamą triukšmo lygį, taikyti triukšmą mažinančias priemones.

„Planuojama, kad Centrinį Klaipėdos terminalą pasieks naujas krovinių srautas, todėl tikėtina, kad transporto intensyvumas dar labiau padidės. Jau dabar viena pagrindinių miesto arterijų – Baltijos prospektas – piko metu būna perkrauta, todėl situacija taptų dar sudėtingesnė. Suplanuotus aplinkkelio statybų ir prospekto rekonstrukcijų darbus būtina atlikti kuo greičiau, kad sumažėtų eismo srautas ir jo keliamas triukšmas, – sako R.Pilipavičius. – Itin svarbu į aplinkos kūrimo procesus įtraukti bendruomenę, visuomenines organizacijas ir atsižvelgti į jų nuomonę. Juk kuriant miesto ateitį svarbiausias yra ir turi būti žmogus“.

Rimti triukšmo pavojai

Įgyvendinant Europos Sąjungos tikslus, iki 2020 metų siekiama 20 proc. sumažinti žmonių, gyvenančių ilgalaikiame triukšme, skaičių ir akustinę taršą iki 2020 metų sumažinti iki Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo lygio.

PSO įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje esant didesniam nei 50 dBA, trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama.

Žmogus, kurį veikia intensyvus, daugiau nei 70 dBA triukšmas, sunaudoja vidutiniškai 10–20 % daugiau fizinių ir protinių jėgų tam, kad galėtų išlaikyti tokį patį darbingumą, kuris yra esant mažesniam triukšmui.

NVSC specialistai perspėja, kad ilgalaikis triukšmas gali sukelti psichologinių problemų – žmogus tampa nervingesnis, jam sunkiau sekasi susikaupti, dirbti, mokytis. Taip pat nustatyta, kad nuo triukšmo gali padažnėti širdies plakimas, pakilti kraujospūdis ar net sutrikti kvėpavimas. Triukšmas gali tapti ir lėtinių skrandžio ligų priežastimi bei sutrikdyti klausą.

Stiprus garsas susilpnina gebėjimą aiškiai girdėti, o triukšmas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip 8 val., net gali sukelti kurtumą.